Kaip galima įvertinti darbo džiaugsmą ir pasitikėjimo jausmą?

Gelvonų gimnazijoje dirba motyvuoti ir darbštūs specialistai, o mokyklos direktorė Jūratė Stankevičienė skatina veikti, kurti, keliauti. Judame vienos krypties ritmu – mes norime dirbti vaikams, skleisti geros patirties idėjas visuomenei, gyventi gražioje aplinkoje, mums svarbu, kad vaikai pažintų gamtą, estetiškai ir etiškai elgtųsi su ja. Nutarėme dalyvauti Mokyklos edukacinių erdvių konkurse 2020. Jo tikslas – aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę.

Paskelbtame Mokyklos edukacinių erdvių konkurse 2020 dalyvauti paskatino idėjos, kurias pritaikėme mokyklos aplinkai. Turime gražią aplinką, tad išnaudokime erdves, kurios būtų panaudotos ugdymo procese. Nuoširdžiai… daug nesitikėjome. Norėjome, kad mus pamatytų, padėtų konsultacijomis, kirbėjo klausimas ar keliaujame tinkama linkme. Norėjosi nekopijuoti jau įvykdytų konkursų dalyvių idėjų, o parodyti savo išmonę. Visada sakau, kad darbas yra tik darbas, bet, kad darbas netaptų rutina, reikia įmaišyti pasitikėjimo, kūrybos, nuoširdumo, bendrystės dulkeles. Kas gi nenori laimėti? Gavus rezultatus išdidžiai keliame galvas. Iš 80 Lietuvoje esančių švietimo įstaigų Gelvonų gimnazija tampa laureatais. Nugalėtojams įteikiamas pirmas prizas – mokymai „Edukacinių erdvių kūrimo patirtys Estijos ir Latvijos visuomeninėse ir viešose aplinkose, saugomose teritorijose, gamtinis ir ekologinis ugdymas jose“. Spalio mėnesį organizatoriai ugdymo įstaigas pakvies į renginį, kuris įvyks Vilniaus botanikos sode.

Tai ne atostogų pratęsimas, tai mokymai, kurie skatina tobulėti visomis prasmėmis. Šių mokymų metu sutikau pedagogus, kurie nesiskundžia padidėjusiu darbo krūviu, jų akys spindi gerumu, pasitikėjimo bei pasididžiavimo jausmu. Gera būti bendraminčių rate. Puikūs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus lektoriai Almantas Kulbis ir Tomas Pocius vedė seminarą įvairiose erdvėse. Interaktyvioje aplinkoje klausėme paskaitas „Mokyklų edukacinių erdvių pristatymas“, „Estijos gamtinės vertybės ir saugomų teritorijų sistema“, „Entomologiniai objektai mokyklų edukacinėse erdvėse“ ir kt. Išklausę teorinę dalį nėrėme į paslaptingą Saremos salos gyvenimą. Persikėlus keltu pamatėme Muhu salos etnokultūrą ir jos gamtos vertybes. Ypatingą dėmesį skyrėme rieduliams, ant jų augančių samanų bei kerpių rūšių atpažinimui. Jas padėjo atpažinti ne tik lektoriai, bet ir gamtos mylėtojų programėlė „iNaturalist“. Tai puiki edukacinė priemonė atpažinti ir sudominti vaikus augalų bei gyvūnų rūšimis, nuo ikimokyklinio amžiaus iki gimnazijoje besimokančio mokinio. Persikėlus į salą matome daug riedulių, kurie prieš 11 tūkst. metų pradėjo kilti iš žemės. Akmeninga teritorija suteikia galimybę papuošti gyvenamąsias teritorijas iš akmenų pastatytomis tvoromis, alpinariumais. Saremos saloje apsilankėme prie Kali ežero, kurį suformavo daugiau nei prieš 4 tūkst. metų nukritęs meteoritas. Estai gali didžiuotis, nes pasaulyje šis ežeras pats didžiausias. Stebime augalus. Mokymus perkeliame į Lahemos nacionalinį parką. Jagalos krioklys – Estijos pasididžiavimas. Taip ir peršasi mintis „Ištaškyti vandenį lengva, sunku jį surinkti“. Krioklio esybė primena mums apie vandens galią ir naudą žmogaus gyvenime. Lahemos nacionaliniame parke keliaujame Viru Bog pažintiniu taku, kuris veda per aukštapelkes. Tai 3,5 km ilgio takas su naujais augalų bei gyvūnų rūšių atradimais.

Kiekviename aplankytame objekte mintys sukosi apie tai, kaip visa tai galima suderinti ugdymo procese, kuo galime praturtinti edukacines erdves. Širvintų rajone yra tiek daug lankytinų vietų, taip pat susiformavusių per tūkstančius metų, ir jos yra autentiškos, išskirtinės. Pristatyme apie mokyklas pakviečiau aplankyti Širvintų kraštą, pasigrožėti naujais objektais ir pakeliauti gamtos takais. Turime kuo didžiuotis.

Ateities mokyklą įsivaizduojame kaip stiprią ir brandžią visuomenės dalelę, kurioje veikia mokiniai, tėvai ir mokytojai. Sėkmingam ugdymo procesui reikia komfortiškų zonų, kuriose ugdytiniai galėtų jaustis gerai ir saugiai. Gamta mus moko gyvenimiškų patirčių, kurių žinias pritaikome ugdymo procese. Edukacinėse erdvėse su mokiniais atrandame draugiškesnį ryšį, perteikiame per patirtinį mokymą, tampame laisvesni, atrandame naujoves, kurių tradicinėje klasėje nėra taip gausu.

Laimingas žmogus yra tas, kuriam leidžiama kurti, kuris turi potraukį tyrinėti, stebėti, įgyvendinti svajones, sudominti ugdytinius besikeičiančia aplinka. Dėstyti bet kokį mokslą be pavyzdžių – tai tas pats, kas pažvelgti į saulę ir nepamatyti spindulių.

Sondra Bartulienė
Mokymų Estijoje ir Latvijoje dalyvė, Gelvonų gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+