Metai Turkijoje nebuvo lyg vienas ilgas pasakojimas. Tai lyg dėlionė, kuri susideda iš daugybės skirtingų nuotykių, istorijų ir nuotaikų. Mokykloje skaityta knyga, Paulo Coelho „Alchemikas“, apie tai, kad tik keliaudamas žmogus gali išmokti Pasaulio kalbą, kuri padeda suprasti žmones, suprasti save, buvo daugiau negu graži istorija. Nėra lengva būti keliautoju ar turistu, palikti namus, pasakoti kitiems apie save, išmokti naujų taisyklių. Bet visą nuovargį atperka kalnų ir jūros horizonte besileidžianti ryškiai oranžinė saulė, naujų draugų istorijos apie gražiausias matytas vietas ir prieš miegą mintyse ruošiami planai – ką pamatyti rytoj. Išprotėję tie žmonės, kurie nori apkeliauti visą pasaulį, arba jie genijai, kurie patys sau pavydi.
Kad ir kokie skirtingi būtume, visi mes norime to paties. Kad ir kokie skirtingi būtume, visi tikime, kad mūsų svajonės išsipildys. Ir viskas ateina, nesvarbu kokiame pasaulio krašte būsime. Dažniausia, tos svajonės yra arti mūsų, ranką ištiesus jas galima pasiekti. Jeigu ieškosite kelionėse meilės, greičiausiai ją rasite būdami namie. Jeigu ieškosite kelionėse savęs, greičiausiai grįšite visiškai kitoks, nei buvote. Kelionėse nieko nereikia ieškoti. Juose reikia mėgautis akimirkomis, neįprastais dalykais, susirasti naujų draugų ir keisti mąstysena.
Kas per šalis yra Turkija? Merginai, kuri yra iš centrinės Europos dalies – gana egzotiška. Maistas yra visiškai kitoks, dažniausia per daug riebus ar per daug saldus. Platus skonių asortimentas, kuriame galima atrasti panašumų ir visiškai naujų dalykų. Ta Turkiška arbata, kuri yra geriama itin karšta, karštą vasaros dieną, turi nepaprastą išskirtinumą, nes geriant tą pačią arbatą kitoje šalyje ji tiesiog taip skaniai nesigeria. Šalyje esant kitai religijai, savaime suprantama, kad šalies kultūra yra visiškai kitokia. Atstovaujant nevyriausybinei organizacijai, mūsų buvo prašyta apie politiką nekalbėti, nes šalies prezidentas yra gana giežtų diktatoriškų pažiūrų. Laisvas žodis apskritai čia yra šnabždamas tylomis. Ar sunki turkų kalba? Pagalvojus nuo ko reikėtų pradėti mokyti lietuvių kalbos ir kiek tai užtruktų, manau, kad visgi mūsų kalba yra sunkesnė. Turkiška kalba yra sunkiau ištariama, kitokia sakinių struktūra. Visgi, Turkija yra labai graži savo vaizdais, kitokiais žmonėmis ir visais kitais dalykais. Čia žmonės gyvena su viltimi ir tikėjimu, begaline meile savo šaliai ir tiesiog ryškesnėmis spalvomis.
Jau laikas grįžti namo. 
Bursa – ketvirtas pagal dydį Turkijos miestas. Mieste yra daug mečečių ir mauzoliejų, jaučiamas ypatingas dėmesys užsieniečiams. 
Kaip žinia, norint moterims būti mečetėje reikia prisidengti galvą, pečius ir kojas, yra speciali spinta pilna skarų, sijonų ir kitokių rūbų. Grindys yra padengtos kilimais, todėl batus reikia palikti lauke. 
Sema – tai lyg šokis – meditacija, kitokia maldos išraiška, dalis turkiškos istorijos, kultūros ir tikėjimo. Taip žmogus yra arčiau Dievo, jam visiškai atsiduoda, pamiršta savo ego. Šis pasirodymas truko daugiau nei 20 min. Buvo labai įspūdinga.
Visuose rašiniuose minėjau laiką, kad jis kankina skubėdamas ar lėtėdamas. Veltui tiek nerimavau dėl laiko, nes tas laikas yra tiesiog džiaugtis geru oru ir saule. Esu dėkinga už šituos neįprastus metus. Už naujus draugus, kurie liks visam gyvenimui, už šiltus prisiminimus apie Turkiją. Esu dėkinga už išbandymus ir išmetimą, lyg su katapulta, iš komforto zonos. Paklausus, ar važiuočiau dar kartą metams į kitą šalį, jaučiu, kad kūnų pradeda plūsti šiluma. Metams – tikrai ne, bet trumpesniam laikui – tikrai taip. Metai yra daug ir tuo pačiu labai mažai. Metų visiškai pakanka pažinti kitą šalį ir nuspręsti, kas bus toliau ir kokia pasaulio kryptimi toliau eiti.
Šarūnė Šidlauskaitė
