Keliaujant iš Čiobiškio į Kernavę atsiveria nuostabūs vaizdai.
Balandžio 4 dieną Širvintų savivaldybės Švietimo ir sporto skyriuje vyko informacinis renginys apie Ukmergės, Molėtų, Širvintų ir Švenčionių vietos veiklos grupių įgyvendinamą bendrą projektą „Molėtų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų dviračių maršrutas – galimybė kaimo ekonominės veiklos įvairinimui“.
Projekto koordinatorė ir pareiškėja – Ukmergės rajono vietos veiklos grupė, todėl ir projektą pristatė šios grupės atstovė. Atsisakius projekte dalyvauti Vilniaus rajonui, jame liko tik keturi kaimyniniai rajonai. Pagrindinis projekto tikslas – skatinti vietos iniciatyvų kūrimąsi, verslo ir paslaugų plėtrą kaime panaudojant aktyvaus turizmo priemones ir jo teikiamas galimybes. Projekto vertė 500 000 litų.
Mūsų rajono keliais driekiasi iš Ukmergės rajono Veprių miestelio „ateinantis“ vadinamasis „rato“ maršrutas: Gelvonai – Liukonys – Čiobiškis – Lapelės – Kernavė. Projektas puikus, jo vykdytojai nuoširdžiai tiki, kad parengtas maršrutas paskatins žmones sėsti ant dviračių, keliauti jais, betarpiškai susipažinti su savo tėviške.
Ir informuos, ir mokys
Dviračių maršrutas – tai įvairiais keliais besidriekiantis turistinis maršrutas, skirtas keliauti dviračiais ir jungia pakeliui esančius lankytinus gamtos, kultūros, istorijos objektus bei paslaugas. Buvo paminėtos būtinos sąlygos dviračių maršrutui: patogus atvykimas visuomeniniu ir privačiuoju transportu į kelionės pradžios ir pabaigos vietas, patogūs ir saugūs keliai važiuoti dviračiu, viešai prieinama ir patogia forma pateikta informacija apie maršrutą keliautojams, maitinimo ir nakvynės paslaugos, dviračių remonto punktai, parduotuvės…
Projekto metu bus organizuojami informaciniai renginiai, skirti projekto tikslų ir galimybių pristatymui. Informacinių renginių metu bus ieškoma potencialių mokymų dalyvių, bus aiškinamasis mokymų poreikis. Kita svarbi projekto veikla – mokymų organizavimas. Jų metu kaime dirbantys verslininkai ir asmenys, tie, kurie tik ketina užsiimti verslu kaime, sužinos, kaip suformuoti sėkmingo verslo idėją, kaip nustatyti silpnąsias ir stipriąsias verslo (įmonės) puses. Taip pat bus mokoma, kaip nuspręsti, ar verslas bus ekonomiškai naudingas, ar bus komanda, kuri dirbs kartu, kokią naudą iš verslo turės visuomenė, komandos nariai ir pats verslo sumanytojas. Mokymų organizavimas sudarys prielaidas projekto tęstinumui, kadangi verslumo skatinimo mokymų metu kaimo gyventojams bus suteikta žinių, kaip pradėti ir plėtoti verslą, kaip teikti atitinkamas paslaugas, taip pat pagal poreikį, bus parengti dokumentai – „verslo gidai“ (verslo planai, įstatymų analizės ir pan.), kurie pagelbės pradedant ir plėtojant verslą. Šiuos dokumentus parengs specialistai, kurie organizuos ir ves mokymus.
Pirmą kartą keliaujant Napoleono keliu be informacinių ženklų lengva pasiklysti...
Projekto įgyvendinimo metu bus parengtas dviratininko gidas ir interaktyvusis žemėlapis, kuriame bus publikuojamas visas maršrutas, jo „kirtimo galimybės“, lankomos vietos ir objektai, informacija apie maitinimo ir apgyvendinimo įstaigas, veiklą vykdančius amatininkus, ūkininkus ir kitus kaimo verslininkus, taip pat apie tradicinius rajonuose vykstančius renginius.
Bus įrengti informaciniai terminalai, kuriuose bus interaktyvusis žemėlapis, visa informacija apie rajoną, jo lankomus objektus, verslininkus, ūkininkus, teikiančius įvairias paslaugas bei gaminančius vietos produkciją. Informacija bus nuolat papildoma ir atnaujinama. Taip pat bus įdiegtos specialios programos, kurios leis greitai ir patogiai valdyti informaciją. Besibaigiant projektui kiekviename rajone bus organizuojami maršruto atidarymo renginiai, kurių metu vyks projekto rezultatų bei maršruto teritorijoje teikiamų paslaugų turistams pristatymas.
Keliautojo dviračiu „trigrašis“
Vis dėlto, manau, kad ne vieną tūkstantį kilometrų Lietuvos keliais dviračiu numynusiam žmogui galima būtų įkišti ir savo „trigrašį“… Atrodo, kad mes kažką vėl pradedame ne nuo to galo. Pinigų projektui skirta tikrai nedaug, o mes eilinį kartą ruošiamės juos išleisti kažkokių mistinių verslininkų mokymui. Juk tam yra ir kitų įvairių programų… Na, susigundys po mokymų keli žmonės verslą pradėti, o dviratininkų – kaip nėra taip nėra… Arba pravažiuoja (geriausiu atveju) viena grupė per mėnesį…
Pasak pranešėjos, kiekviename rajone bus paruošti dvylika informacijos pateikėjų žmonių – gidų. (Norint jais tapti, reikia turėti aukštąjį išsilavinimą!) Jie suteiks informaciją apie maršrutą. Be to, bus įrengti terminalai, kur turistas galės taip pat sužinoti visą tiesą apie maršrutą. Gryna tiesa, kad kiekvienam kiek rimtesniam žygiui besiruošianti turistinė grupė pagal savo fizines galimybes ir žinių troškulį iš anksto paruošia maršruto planą. Klausantis pristatymo, susidarė nuomonė, kad dviračių turizmu užsiima nelabai protingi žmonės arba ką tik nukritę iš Mėnulio… Kas važiuos į Širvintas ir ieškos kažkokio gido, kad jis pateiktų informaciją, kurią galima surasti internete? O kam tada terminalai, kuriuose ir taip informacija bus pateikta net trimis kalbomis? Matyt, tikimasi, kad maršrutu masiškai susidomės užsieniečiai…
Važiuojant dviračiu visa ta informacija nenaudinga. Turistas žino, kad šiandien, pavyzdžiui, jis turi iš Kernavės per Vileikiškius pasiekti Širvintas. Sakykim, jis norėtų užsukti skaniai pavalgyti į verslininko Zenono Miselio sodybą. Tarkim, terminale yra ši sodyba pažymėta, tačiau galvoje kirbės mintis, o gal jau pravažiavau… Turiu galvoje, kad pačioje trasoje turėtų būti informacinė rodyklė ar ženklas su nuorodomis į lankytiną objektą, kad dviratininkai (ir ne tik jie) galėtų lengvai orientuotis.
Labai norėjosi, kad kelias iš Čiobiškio į Kernavę driektųsi vadinamuoju Napoleono keliu palei vaizdingą Neries upę. Žinoma, turistas pats gali pasirinkti kelią: ar kratytis per Lapeles, ar riedėti medžių paunksmėje palei upę. Bėda ta, kad be ženklų, žyminčių Napoleono kelią, pirmą kartą važiuojantys garantuotai pasiklys…
Keliaujant dviračiu svarbi turisto bendroji fizinė būklė, nuovargis, oro sąlygos, planuojamas įveikti atstumas ir maršruto sudėtingumas. Grupės draugų poreikiai lemia judėjimo tempą, stotelių skaičių, poilsio trukmę ir patogumo poreikį, norimų aplankyti objektų skaičių, mitybą. Vidutiniškai per dieną žmonės aplanko tik kelis įdomesnius pakeliui esančius objektus. Kadangi keliaujant dviračiu pavargstama, daug laiko ir dėmesio skiriama poilsiui ir mitybai. Dienos pabaigoje svarbu susirasti tinkamą vietą nakvynei, pasistatyti palapinę, užsikurti laužą, išsikepti sultingą dešrelę, prie kavos puodelio paplepėti su draugais ir skaniai pamiegoti…
Remigijus Bonikatas
