Perinti gulbė: netrikdomas paukštis ar lizde tupinti kenkėja?

Aplinkos ministro įsakymu nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos dėl paukščių perėjimo uždrausti medžių kirtimo ir genėjimo darbai miestuose. Šis draudimas įsigaliojo prieš trejus metus pakeitus Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą.

Yra išimčių. Nedraudžiama, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.

Tačiau paukščiai peri ne tik medžiuose. Pirmiausia tai pasakytina apie vandens paukščius, kurie, kaip taisyklė, sukasi lizdus vandens augalijoje ar arti vandens.

Į „Širvintų krašto“ redakciją paskambinusi širvintiškė Nijolė atkreipė dėmesį, kad Upelio gatvės rajone, greta pėsčiųjų tako tarp J. Janonio ir Upelio gatvių, lizdą susikrovė gulbė. Netoli takelio esantis lizdas ir joje perintys paukščiai traukia praeivių dėmesį. Vieni grožisi gavę galimybę pažvelgti į gamtos užkulisius, kiti (čia kalbama apie išdykaujančius vaikus) triukšmaudami trikdo paukščių ramybę. Raginimai liautis, drausminimas retai padeda. O ir nedrąsu vyresniems žmonėms šiais laikais kreiptis į nepilnamečius, kad nebūtum apšauktas priekabiavimu ar kitais pramanytais „vaiko teisių“ pažeidimais.

Atkreipdama į tai dėmesį, Nijolė tikėjosi, kad šį straipsnį galbūt perskaitę tėvai ar mokytojai ta tema pasikalbės su vaikais.

Nuo seno buvo laikoma, kad bet kokia negraži veika turi sulaukti kokios nors bausmės. Tik žinodamas, kas jo laukia, žmogus nuo mažens vengs tokio elgesio.

Ir tikrai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnyje yra numatytas įspėjimas arba 30-150 Eur bauda už neteisėtą laukinės gyvūnijos išteklių (prie pastarųjų pagal Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymą priskiriami gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai ir lizdai) naudojimą ir disponavimą jais. Tačiau šio straipsnio pirmoje dalyje, kurioje kalbama apie neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, bent jau tiesiogiai nekalbama apie lizdų draskymą, baidymą perėjimo metu ir pan.

303 straipsnio antroje dalyje jau reglamentuotas neteisėtas šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimas, žalojimas ar naudojimas, už ką numatyta 60-300 Eur bauda asmenims. Tačiau čia kalbama tik apie neteisėtus veiksmus prieš saugomų rūšių laukinius gyvūnus. 303 straipsnio trečioje dalyje taip pat užsimenama apie lizdus, bet ten reglamentuota neteisėta veikla valstybiniame rezervate, valstybiniame draustinyje, valstybiniame parke ar biosferos rezervate, o už tai skiriama bauda nuo 150 iki 850 Eur.

Yra dar Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. Tik jo pavadinimas gana aiškiai nurodo, kad taip pat kalbama apie saugomas rūšis. Šio įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja laukinių paukščių rūšių apsaugą. Pagal šį straipsnį, draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; rinkti laukinių paukščių kiaušinius gamtoje, laikyti šiuos kiaušinius, net jei jie yra tušti; tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę.

Deja, mūsuose plačiai išplitusi ir perinti gulbė nebylė net nėra įtraukta į Lietuvoje saugomų rūšių sąrašą, taigi ir minėta atsakomybė vandalams, panašu, negalėtų būti taikoma. Kadangi gulbė nėra įrašyta tarp medžiojamų paukščių, jai, akivaizdu, negalioja ir Medžioklės taisyklių draudimas ardyti medžiojamų paukščių (išskyrus kovų) lizdus.

Apie tai, kad gulbes galbūt irgi reikėtų medžioti, Lietuvoje prabilta maždaug prieš dešimtmetį. Tada išskirtas šių paukščių agresyvumas ir kitų paukščių diskriminavimas. Užsiminta ir apie tai, kad gulbės smarkiai teršia ir nualina vandens telkinius, kuriuose apsigyvena. Bet kalbos apie gulbių medžioklę ir liko kalbomis. Greičiausiai todėl, kad patys medžiotojai nerodė didelio suinteresuotumo medžioti gulbes, nors kažkada jos valgytos. Pasakojama, kad jų mėsa yra skani, tik reikia mokėti paruošti. Pagal senąsias lietuvių tradicijas neva buvo net 40 dabar jau pamirštų karštųjų gulbės apdirbimo būdų.

Apskritai pastaruoju metu gulbių vertė visuomenės akyse yra smukusi. Pavyzdžiui, Laukinės gyvūnijos įstatyme aiškinama, kad gamtai padaryta žala turi būti atlyginta. Pagal šiuo metu galiojančią rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką, sunaikinus žąsinių būrio paukštį (taigi ir gulbę nebylę, mažąją gulbę) numatytas 60 Eur bazinis tarifas, už šių paukščių lizdo sunaikinimą nustatomas dvigubas tos rūšies paukščio bazinis tarifas, o už sunaikintą paukščių jauniklį ar kiaušinį – suaugusio tos rūšies paukščio bazinis tarifas. O juk dar iki 2019 metų šis bazinis tarifas siekė 145 Eur, gulbės net buvo įvardytos atskirai, o ne „tarp eilučių“, kaip dabar.

Kam įdomu, Jungtinėje Karalystėje gulbės, jų kiaušiniai ir lizdai nuo 1981 metų saugomi pagal Laukinės gamtos ir kaimo vietovių apsaugos įstatymą.