Pastebėta, kad Lietuvoje kovai pasirodo apie kovo pradžią (dažniausiai 4 dieną), o kartais ir mėnesio vidurį, bet dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją kovai traukia žiemoti į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus.
Kovarnių diena yra sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Tądien būdavo praveriamos tvartų durys, kad įleisti vidun saulės ir gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
Atėjus krikščionybei, su šia diena sutapatintos šv. Kazimiero varduvės. Skaičiuojama, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Širvintose dviems berniukams buvo suteiktas Kazimiero vardas, tai nutiko 1992 metais. O šiaip 1889-2020 metais Širvintų savivaldybėje Kazimiero vardas buvo suteiktas 58 berniukams, Kazimieros – 5 mergaitėms. Buvo ir vardo atmainų. Štai lenkiška vardo atmaina Kazimiras (reiškia „griaunantis pasaulį“ – kazic+mir, todėl dažnai būdavo duodamas berniukams tikint, kad jie taps kariais) pas mus buvo duotas 18, Kazimira – 11 kartų. Daug populiaresnė lietuviška vardo atmaina – Kazys: Kazio vardas pas mus buvo suteiktas 76 berniukams, Kazės – 3 mergaitėms.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 3 d. laikraščio numeryje.