Keiksnojantieji vilkus turėtų įvertinti: Širvintos šalyje turi savo vilkų populiaciją

Paskutinėmis gegužės dienomis vilkai Žaigaičiuose (Gelvonų sen.) papjovė tris avis ir du jaunus avinėlius, be motinos liko du žindomi ėriukai. Šįmet vilkai gyvulius pjovė ir netoliese esančiuose Keižonyse (Jonavos r.). Nuotr. iš „Š. k.“ archyvo

Spalio 15 d. šalyje prasidėjo kasmet daug aistrų sukeliantis vilkų medžioklės sezonas. Sunerimę dėl didėjančios pilkųjų plėšikų populiacijos sodiečiai kaltina aplinkosaugos valdininkus per daug atlaidžiai žiūrint į vilkų keliamą grėsmę, tuo tarpu aplinkosaugos aktyvistai tikina, kad vilkų grėsmė yra perdėta, teisę gyventi turi visi, o prieš vilkus nukreiptos priemone galima laikyti jų genocidu.

Šįmet Aplinkos ministerija per prasidedantį vilkų medžioklės 2021-2022 m. sezoną leis sumedžioti 175 vilkus. Limitas pasiūlytas, atsižvelgus į kelis pagrindinius kriterijus: vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius, moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, pastaraisiais metais jų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams. Ministerija taip pat siūlo iš esmės peržiūrėti populiacijos valdymo pobūdį.

„Apibendrinę 2020-2021 m. sumedžiotų vilkų tyrimus, juos atlikę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai priėjo prie išvados, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos. Tai viena šeima daugiau, kai skaičiuojant leidžiamą sumedžioti skaičių, taikomas nustatytas 3,25 prieaugio vidurkis. Pagal tokį vidurkį sumedžiojimo limitas būtų ne mažesnis nei 205 vilkai,“ – dar spalio pradžioje teigė Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis pastebėjo, kad rudeninė-žiemos vilkų medžioklė žalos ūkininkams klausimą sprendžia tik iš dalies, kadangi vilkai dažnai sumedžiojami ten, kur jie iš miško nelenda. Pasak M. Čepulio, „žmonės aktyviau reguliuoti plėšrūnų prieaugį turėtų būtent tuo metu, kai pjaunami naminiai gyvuliai. Patarėjas sakė, kad ministerija paspartins leidimų išdavimo tvarką, sukurdama galimybę kontroliuojančioms institucijoms ir savivaldybėms duoti nurodymus medžiotojams arba kai kuriais atvejais samdyti specialistus.

Kalbant apie aplinkos ministro paminėtus genetinius tyrimus, būtų galima pacituoti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorę Dr. Renatą Špinkytę-Bačkaitienę. Jos žodžiais, sistemingi vilkų populiacijos paplitimo, gausos, daromos žalos stebėjimai, išsamūs sumedžiotų vilkų genetiniai, amžiaus, reprodukcijos tyrimai Lietuvoje vykdomi jau nuo 2018 metų. Surenkami duomenys apima visą šalies teritoriją, taigi – ir Širvintų rajoną, bei teikia patikimą informaciją apie bendrąją populiacijos būklę.

Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sukurtą vieningą duomenų registracijos sistemą, kurioje registruojami ir pranešimai apie stambius plėšrūnus (taip pat ir vilkus), galima stebėti, kokia yra situacija, kur jie dažniausiai pastebimi, kur pjauna gyvulius. Vien tik 2021 metais rajone, daugiausia Čiobiškio seniūnijoje, užregistruota keliolika tokių pranešimų apie vilkus, penki gyvulių papjovimo atvejai (Žaigaičiuose, apie kuriuos rašėme vasarą, taip pat Burniškiuose, Bartkuškyje ir du atvejai Griciūnuose).

2021 metais užregistruoti pranešimai apie vakarinėje Širvintų rajono dalyje pastebėtus vilkus (rausvi skrytuliukai) ir jų žalą (balti skrytuliukai). biomon.lt žemėlapio fragmentas

Apibendrindama DNR tyrimus mokslininkė pažymi, kad Lietuvos vilkų populiacijos genetinės įvairovės rodikliai yra aukšti. Tai rodo, kad vilkų populiacijos bendroje imtyje nėra kryžminimosi tarp giminingų individų. 2020-2021 metais genetiškai buvo ištirti 173 sumedžioti vilkai.

Beje, mokslininkai nustatė, kad šalyje pagal kilmę yra 11 geografinių vilkų populiacijų. Mums įdomu tai, kad tarp jų išskirta ir Širvintų populiacija, kuriai kaimynės yra Vilniaus, Ignalinos, Varėnos, Kėdainių ir Panevėžio vilkų populiacijos. Nustatyta, kad 15 iš tirti pateiktų 173 sumedžiotų vilkų priklausę Širvintų populiacijai, nors tarp jų buvo tik 2 vilkai, sumedžioti mūsų rajone. Tai patelės, sumedžiotos 2020-ųjų spalio-lapkričio mėnesiais Bagaslaviškio ir Kielių medžioklės klubų plotuose. Kiti mūsų populiacijos vilkai nuo taiklių šūvių krito gretimuose rajonuose, daugiausia – Ukmergės, kadangi Širvintų populiacija siekia net Panevėžio rajoną. Daugiausiai sumedžiotų vilkų, 21, priklausė Ignalinos populiacijai.

Lietuvoje gyvenančios vilkų populiacijos. Širvintų populiacija pažymėta mėlynais skrytuliukais. „Mokslinio tyrimo projekto VILKŲ TYRIMŲ PASLAUGOS 2021 M. Galutinė ataskaita“ iliustr.

Svarstantiems, ar gali vilkai susikryžminti su šunimis, padės ši informacija. Tyrimai parodė, kad vilkų hibridizacijos su šunimis intensyvumas nėra aukštas, tik 1 iš 173 individų rodė 16 % genetinį panašumą su šunimi kaip hibridizacijos indikatorių. Šis vilkas patinas – iš Vilniaus populiacijos. Sumedžioti patinas ir patelė iš Širvintų populiacijos turėjo 4 %, du patinai ir patelė – 1 % genetinį panašumą su šunimis, kiti sumedžioti Širvintų populiacijos atstovai – 0 %.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 15 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+