Pavasaris į mūsų gyvenimą sugrąžins ir niūrią realybę – parkuojamų automobilių gadinamas vejas, nors ne visur tai, kas vasarą žaliuoja, galima vadinti tuo pavadinimu.
Policija dažnai primena, kad nesant tam tikrų stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, automobilį statyti tam nepritaikytoje vietoje yra draudžiama. Automobilį statyti draudžiama ir ant vejos, šaligatvio, sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui, stovėjimui neskirtose teritorijose.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą numatyta bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Tačiau mūsų kiemuose dažnai galima pamatyti tokius nusižengimus liudijančių parkavimo pavyzdžių. Galima suprasti kodėl: sovietmečiu architektai vadovavosi tuomet veikusiomis normomis ir paprasčiausiai nenumanė, kad išauš diena, kai tiek daug daugiabučiuose gyvenančių žmonių turės asmeninius automobilius. Ieškodami vietos pastatyti automobilius, gyventojai pasirinko kažkada buvusias žalias vejas, paversdami jas parkavimo vietomis. Todėl daugeliu atveju pasakyti, kad parkavimo vieta kažkada buvo veja, gali tik daugiabučio namo senbuvis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamų vairuotojų interesus ginantys advokatai pataria gavus baudą už stovėjimą neleistinoje vietoje ant žalios vejos įsitikinti, ar vairuotojai baudžiami pagrįstai: ar toje vietoje tikrai yra veja, taip pat įspėjamieji ženklai, draudžiantys ten statyti automobilį.
„Teismų praktikoje atsirado palankūs, automobilius turintiems daugiabučių gyventojams sprendimai, kuriuose konstatuojama, kad: „vejos vieta turi būti pažymėta ne tik miesto detaliajame plane, tačiau ir vietoje turi būti aišku, kad tai veja, nes detalusis planas nėra prieinamas tuo momentu, kai asmuo sprendžia, kurioje vietoje statyti automobilį. Institucijos atstovas, taip pat ir liudytojai policijos pareigūnai aiškino, kad toje vietoje žolė neauga, nes ją pastoviai išvažinėja automobiliai, tačiau jeigu norima veją atželdinti ir išsaugoti, kad ji atliktų kultūrinę ir kitokią reikšmę, t. y. kad ji būtų tuo teisiniu gėriu, kurį saugo įstatymas, būtina imtis tam reikalingų veiksmų – ne bausti toje vietoje automobilius statančius vairuotojus, o tą vietą užtverti, užsėti žole, pakabinti iškabas ir pan.,“ – pataria Advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai.
Vadovaujantis jų patarimu galima daryti prielaidą, kad pirmiausia miesto savivaldybė turi rūpintis vejos apželdinimu ir jos išsaugojimu, tinkamu ženklinimu, o tik tuomet bausti vairuotojus, ne vietoje ant žalios vejos statančius automobilius.
Bet vairuotojams gali ir nepasisekti. Pagal mūsų minėtą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį nubaustam Juliui L. teko išklausytą neigiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų teismo rūmų nutartį. Teismas atmetė vairuotojo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2021 metų spalio 8 dienos nutarimą skirti 30 eurų baudą.
Policija nustatė, kad Julius L. 2021 metų rugpjūčio 3 dienos vakarą vairavo automobilį ir Širvintų rajone prie Žirnajų ežero paliko jį stovėti ant žalios vejos.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, jis tąkart vyko pas draugą ir vežė jam valties inkarą. Jis automobilį pastatė ne ant vejos, o kelio šalikelėje, du ratus paliekant ant kelio, o du šalia kelio esančiame griovelyje. Jis automobilį pastatė taip, kad netrukdytų pravažiuoti kitoms transporto priemonėms.
Policija teismo prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių apelianto kaltę dėl įvykdyto administracinio nusižengimo. Policija manė, kad nėra pagrindo taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio „Mažai pavojinga veika“ nuostatas, kurias prašė taikyti apeliantas. 12 straipsnyje įtvirtinta, jog teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, jei atskiruose straipsniuose numatyta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika.
Aiškindamasis, ar automobilis „Volkswagen Golf“ buvo pastatytas ne ant vejos, o šalikelėje, kaip aiškino Julius L., teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus ir nusprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog ta vieta – žalia veja. Tą neginčytinai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad automobilis dviem ratais stovi ant žolės privačiame žemės sklype.
Nors Julius L. teismui pateikė pažymėjimą, jog yra neįgalus ir jo automobilis pažymėtas neįgaliojo kortele, teismas pažymėjo, kad neįgaliųjų automobilių vairuotojams suteikiamos lengvatos nėra absoliučios ir jų nereikėtų aiškinti per plačiai. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – tai kortelė, kuri suteikia teisę asmenims sustoti (stovėti) neįgaliems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nesuteikia teisės statyti automobilio ant žalios vejos, šaligatvio ar kitose vietose, kuriose transporto priemonių eismas negalimas.
Vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį, teismo manymu, nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Iš bylos medžiagos matyti, kad per pastaruosius penkerius metus Julius L. administracine tvarka baustas 6 kartus, 5 iš jų – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl, atsižvelgiant į Juliaus L. charakterizuojančią medžiagą, šiuo atveju neskirti nuobaudos arba skirti įspėjimą nėra pagrindo.
