Ugniagesiai ragina kūrenti saugiai

Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, labai padaugėja gaisruose žūvančių žmonių. Pernai spalio mėnesį gaisrai pasiglemžė 22 šalies gyventojų gyvybes, per lapkritį – 28, o gruodžio mėnesį žuvo net 39 žmonės. Taip yra dėl to, kad atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, siekdamas sumažinti tragiškų gaisrų ir jų aukų skaičių, spalio mėnesį rengia tradicinę akciją „Kūrenkime saugiai“. Jos tikslas – padėti apsisaugoti nuo gaisrų, kylančių dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, labiausiai pažeidžiamai mūsų visuomenės daliai – socialiai remtinoms šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse. Akcijos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kartu su atsakingais savivaldybių socialinės rūpybos skyrių ir seniūnijų darbuotojais lankysis minėtose šeimose ir atkreips dėmesį į jų būstuose naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę bei patars, kaip saugiai juos eksploatuoti. 

Per praėjusius metus dėl šildymo įrenginių eksploatavimo ir įrengimo taisyklių pažeidimų Širvintų rajone kilo 5 gaisrai. Šiemet šalyje vien dėl krosnių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų jau kilo daugiau kaip 500 gaisrų, kurių metu žuvo 11 žmonių, iš jų 4 – vaikai. Atsižvelgdami į šią statistiką, ugniagesiai nori padėti gyventojams apsisaugoti nuo tokių gaisrų ir patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.

Prieš intensyvų kūrenimą pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Apšildomuose krosnimis namuose gaisrai kyla, kai krosnys yra perkaitinamos, kaminų bei židinių sienelėse atsiranda plyšių, pro kuriuos gali prasiveržti ugnis. Gaisrai taip pat kyla, kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnis ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kad neapsinuodytumėte. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, nes jos bespalvės ir bekvapės. Apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, mieguistumas, paskui netenkama sąmonės. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus, o patalpas gerai išvėdinkite.

Kita svarbi problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius šildymo prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis. Dėl to dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų džiovinamų drabužių, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.

Situacija Lietuvos kaime negerėja. Nors jau keletą metų kaimo vietovėse gaisrų kyla mažiau negu miestuose, tačiau kaime žmonių žūva daugiau. Iki šių metų spalio miestuose žuvo 65 gyventojai, o kaimo vietovėse – net 120 (pavyzdžiui, – visas Pirčiupių kaimas). Be to, kaime žūva daugiau vaikų. Tarp 7 šiemet žuvusių vaikų 4 gyvybes nusinešė gaisrai kaimo sodybose. Pernai mieste žuvusių vaikų nebuvo, o kaime žuvo 11 vaikų.

Dėl gaisrų kenčia ir likę gyvieji. Per praėjusius metus be pastogės liko 11 šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, šiemet tokių šeimų – jau 10, visi šie gaisrai kilo kaimo vietovėse. Tai nesikeičiančių socialinių problemų – nedarbo, neatsargaus rūkymo, neprižiūrimų mažamečių vaikų – padariniai. Dėl sunkios materialinės padėties socialiai remtinos daugiavaikės šeimos neišgali pakeisti pasenusios elektros instaliacijos, susiremontuoti krosnių ir dūmtraukių.

Žuvusiųjų būtų buvę gerokai mažiau, jeigu namuose būtų buvę įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, kurie garsiniu signalu įspėja apie gaisro pavojų. Kaip teigia gaisrų statistika, dažniausiai tragiški gaisrai kyla vėlai vakare, naktį arba paryčiais, kai gyventojai dar miega.

PAGD Visuomenės informavimo skyrius

Širvintų PGT nuotrauka

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+