Ugniagesiai ir šilumininkai miestą gelbėjo nuo „dūminės bombos“

Kęstutis Milius (viduryje) nelaimę prilygino durpyno gaisrui.

Ankstų antradienio rytą, 6.13 val., Bendrajam pagalbos centrui telefonu buvo pranešta, kad dega Širvintose, Zibalų gatvėje, esančios katilinės biokuro sandėlis. Į įvykio vietą penkiomis autocisternomis tuojau pat atskubėjo padidintos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ekipažai. Informacija apie įvykį buvo perduota medikams, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Po keliolikos minučių, 6.30 val., atviro degimo židinį pavyko užlieti vandeniu, tačiau gaisro tai nesustabdė – 90 m ilgio, 20 m pločio ir 10 m aukščio sandėlyje, kuris suskirstytas į 15 sekcijų, ir toliau smilko susmulkintos medienos masė.

Spėta, kad gaisro židinys greičiausiai yra milžiniškos krūvos gilumoje – ruseno maždaug 25 metrų pločio tarpas, kuriame buvo supiltos beržinės drožlės. Kilo grėsmė, kad gaisras gali išplisti. Atrodo, seniausiai šiame sandėlyje laikomoms ąžuolo drožlėms – 7 metai.

Rusenančias drožles bandoma užlieti iš kitos pusės.

Anot Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Eugenijaus Iziumcevo, neišvežus drožlių iš sandėlio gaisro užgesinti nepavyktų. Jo pavaduotojas Kęstutis Milius kilusį gaisrą drožlių sandėlyje prilygino gaisrui durpyne, kurio likvidavimas gali užtrukti savaitę ar net ilgiau. Neoficialiais duomenimis, sandėlyje galėjo būti keli tūkstančiai kietmetrių medienos drožlių. Laiku nesiėmus likvidavimo, gaisras grėstų tapti nekontroliuojamas, o tai reikštų, kad Širvintų šilumininkai netektų geriausios kokybės kuro. Būtent tokios drožlės buvo sandėliuojamos po stogu, kita tiek, jei ne daugiau, supilta lauke.

Be to, įsiplieskus dideliam gaisrui, mieste labai suprastėtų ekologinė situacija. Jau dabar šiame rajone jaučiamas smilkėsių tvaikas.

Kalbama, kad per vieną šaltą žiemos mėnesį gali būti sukūrentas net visas toks sandėlys kuro drožlių.

Dėl ko kilo gaisras, atsakys tyrimas. Tai, kad židinys yra giluminis, anot ugniagesių, leistų įtarti, jog gaisras kilo dėl natūralaus medienos kaitimo. Galbūt drožlės buvo sandėliuojamos drėgnesnės, nei derėtų, galbūt su jomis pateko žalienos – šakų, lapų, žievės. Panašiai gaisrai kyla į daržines suvežus bent 7-8 proc. drėgnumo šieną. Geriausiai šį užsiliepsnojimo pocesą galėtų paaiškinti chemikai ar mikrobiologai.

Iš sandėlio išvežamas geriausios kokybės biokuras.

Operatyviai likviduoti gaisrą trukdė palei sandėlio sieną sukrautas metalo laužas – seni renovuotų šilumos trasų vamzdžiai ir kiti nebenaudojami įrenginiai, jų liekanos. Taigi pirmąją dieną ir dalį antrosios daugiausia užsiimta šio turto perkėlimu į kitą vietą. Į pagalbą buvo pasitelkti miškininkai, nusamdyta kelininkų technika. Iš sandėlio autokrautuvas vežė drožles ir pylė į sunkvežimius, kurie kurą pervežė į kitą vietą. Svarstyta, kad pervežti visą kurą į kitą vietą gali užtrukti 3-4 dienas ar net ilgiau.

Šilumininkų atstovas užsiminė, kad kalbos, jog dėl šios nelaimės pabrangs šiluma, neturi pagrindo, nes gyventojai atsiskaito pagal nustatytą tarifą ir sunaudotą šilumos energijos kiekį. Tačiau neigti nemažas išlaidas būtų kvaila. Labiausiai gaila, kad į kitą vietą teko perkelti nemažai geros kokybės kuro. Kadangi jam tokiomis pat sąlygomis sandėliuoti vietos nėra, galima įtarti, kad pabuvusios po atviru dangumi šios drožlės praras dalį savo energetinės vertės.

Gintaras Bielskis