„Širvintų kraštas“ ne pirmą kartą rašo apie kraštiečių „nuotykius“ kitur. Dažniausiai dėmesio sulaukia tie, kam įstatymais įtvirtintos gyvenimo normos vis dar svetimos ir palikus gimtuosius karštus. Juo labiau, kad didmiesčiuose atsiveria naujos galimybės, o pagundų gerokai daugiau.
Balandžio 29 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas širvintiškiui Vitoldui K. paskyrė 26-tąjį teistumą už automobilio vagystę.
Ši istorija nutiko prieš metus, kai 2024-ųjų gegužę policija gavo operatyvinę informaciją apie narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo jas platinti. Taip pareigūnų gegužės 21-osios rytą vienoje Vilniaus gatvių buvo sustabdytas automobilis „Toyota Prius“. Jį vairavęs asmuo buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, o sulaikytojo tėvui priklausantis automobilis – užrakintas ir paliktas aikštelėje prie daugiabučio namo, šalia sulaikymo vietos.
Kitą dieną policija sulaikytą vairuotoją iš areštinės išleido. Dar kitą dieną jis su tėvu ėmėsi ieškoti automobilio. Pasidomėjo policijos. Paskambinęs pareigūnas pasakė, kad jam buvo grąžintas raktelis, o tai reiškia, kad automobilis neišvežtas. Jo reikia ieškoti toje gatvėje, kur ir buvo sulaikytas.
Kartu su tėvu patikrinę minėtą gatvę, automobilio, kurį vertino 6 tūkst. eurų, jie nerado. Tada vėl pasidomėjo policininkų. Po kiek susisiekęs pareigūnas informavo, kad jų automobilį „kažkas išsivežė su autovežiu“.
Vos išgirdę apie nerastą automobilį, policininkai patys apžiūrėjo tą kiemą ir ten automobilio tikrai nerado. Šalia esančioje kirpykloje jie išgirdo, kad sulaikymo dieną, apie 19 val., buvo atvažiavęs autovežis, kuris tą automobilį išvežė. Pasidarė įdomu. Analizuodami vaizdo kamerų įrašuose galimus išvažiavimus, pareigūnai pamatė užfiksuotą nuo tos pusės važiuojantį autovežį ir nustatė, kam jis priklauso. O paskui jau viskas dėliojosi paprastai. Autovežio vairuotoją paklausę policininkai sužinojo, kieno užsakymu ir kur buvo nuvežtas tas automobilis. Nuvykus į nurodytą vietą, dingęs automobilis buvo rastas garažų teritorijoje. Automobilis stovėjo atrakintas, vairuotojo lango stiklas nuleistas ir uždengtas su saulės spindulius atspindinčiu kilimėliu. Priekinis automobilio stiklas įskilęs, variklio dangtis praviras. Automobilio išorė ir vidus padengti dulkėmis.
Vėliau bus pažymėta, kad nebebuvo ir automobilio valstybinių numerių. Bandyta išimti automobilio akumuliatorių – nuimti varžtai. Automobilio daiktadėžėje viskas suversta, netvarkingai sudėta. Visi asmeniniai daiktai, buvę automobilyje, pavogti.
Paaiškėjus, kas prie viso to pridėjo savo rankas, Vitoldas K. teisme pripažino, kad tai jis surado šį automobilį ir viską sugalvojo. Pasirodo, Vitoldas K. žinojo, kieno yra šis automobilis, taip pat žinojo, kad jo vairuotojas buvo suimtas policijos. Taip kilo sumanymas tą automobilį pavogti ir parduoti. Paskambino asmeniui, kuriam ketino parduoti minėtą automobilį ir su juo susitarė, kad vos už 2 tūkst. eurų parduos neva už 14 tūkst. eurų pirktą automobilį, nes jo savininkui reikia pinigų narkotikams. Pridūrė, kad yra viena bėda: pamestas užvedimo raktelis.
Kadangi nebuvo dokumentų, galutinis sandėris tarp Vitoldo K. ir pirkėjo neįvyko. Vėliau pareigūnams buvo pasakyta, kad atvežus automobilį jis buvo su valstybiniais numeriais, tačiau kažkas iš kartu buvusių asmenų tuos numerius nuėmė. Kartu su autovežio vairuotoju parvyko Vitoldas K. ir vienas nepažįstamas asmuo. Po kurio laiko privažiavo dar vienas automobilis, iš kurio išlipę du pirkėjui pažįstami asmenys. Jie su savimi neturėjo jokių automobilio dokumentų, todėl pirkėjas norimų 2 tūkst. eurų ir nesumokėjo. Tada su Vitoldu kartu atvažiavęs nepažįstamas asmuo pasakė, kad automobilis lai stovi, kur jį iškrovė, o iki pirmadienio jis tuos dokumentus atveš. Vitoldas K. jam paantrino ir pažadėjo tuos dokumentus perduoti ir parduoti automobilį. Tačiau kitą dieną Vitoldas taip ir nesusisiekė su juo.
Kodėl nesusisiekė, galima įtarti. Policija jau sekė dingusio automobilio vėžėmis.
Pripažinęs kaltu, teismas Vitoldui K. skyrė galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tik nuteistasis jos realiai nepajus. Bylos nagrinėjimo teisme metu širvintiškis kaip tik atliko laisvės atėmimo bausmę už vagystę, turto sugadinimą, viešosios tvarkos pažeidimą ir sužalojimą, paskirtą 2025 metų kovo 13 dieną minėtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Esmė ta, kad teisiamasis pastarąją vagystę įvykdė dar iki paskelbto subendrinto nuosprendžio, tad pagal įstatymą ir ši bausmė turėtų būti subendrinta bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme apimant ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Paprastai tariant, pagal taisykles Vitoldui K. turėtų būti palikta ta pati jau paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Už šią automobilio vagystę širvintiškis gauti tik teorinę, o ne realią bausmę. Nors jos pradžia būtų skaičiuojama nuo balandžio 29-osios, kai nuosprendį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas, teismo į bausmę būtų įskaičiuota iki tol jau spėta atlikti bausmės dalis.
Jei Vitoldas K. turėjo pagrindo džiūgauti, to nepasakysi apie apvogtąjį. Atgavęs apgadintą ir apvogtą automobilį, jo savininkas teismo prašė tenkinti civilinį ieškinį dėl 1500 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas prašymą dėl turtinės žalos tenkino pilnai ir šią sumą palaikė pagrįsta, o štai neturtinę žalą sumažino iki 100 eurų. Teismo vertinimu, paprastai tokio dydžio neturtinė žala priteisiama, kai asmuo patiria nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų, ar labiau juntamus dvasinius išgyvenimus. Gi nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie „nukentėjusiajam sukeltus neigiamus padarinius psichinei sveikatai“.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
