Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose buvo išnagrinėta baudžiamoji byla dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Esame rašę, kad pastaraisiais metais mažėjant užregistruojamų vagysčių, tarp nusikalstamų veikų dėl populiarumo varžosi smurtiniai nusikaltimai buityje ir vairavimas esant neblaiviems. Pirmiesiems kol kas sekasi geriau, kadangi čia „ranka rankon dirba“ ir sukėlusieji fizinį skausmą, ir nežymiai sužaloję.
Priežasčių, kodėl kyla smurto bangos, reikėtų ieškoti mus supančiame gyvenime ir žalinguose įpročiuose. Ne paskutinį vaidmenį suvaidina ir psichinė sveikata, daranti poveikį elgesiui, patiriamas stresas, įtampa. Tada elgesys, atvirai sakant, gali šokiruoti. Kai neseniai sostinėje vykusio vaivorykštinio parado metu LGBT vėliava mojuojantis agresyvus ir neadekvačiai atrodantis parado dalyvis užpuolė kumščiais jam į tėvus tinkantį vyrą iš protestuojančių būrelio, imi abejoti, ar tikrai seksas pasitarnauja kaip priemonė išsikrauti, jei yra tokių agresyvumo proveržių. Kur stereotipus formuojančios kalbos apie gėles lankančius drugelius, visuotinę meilę aplinkiniams ir pan.
Panašios istorijos tarsi įspėja, kad kvietimas seksualinėms laisvėms ir su tuo susijusiai elgsenai gali tapti ta pandoros skrynia, kurią pravėrę ilgai gailėsimės.
Kadangi kai kurios šios istorijos detalės susijusios su intymiu gyvenimu, teisiamąjį pavadinkime tiesiog Aleksandru. Nutylėkime ir vietą, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika. Pasakysime tik, kad savo gyvenamąją vietą deklaravęs užsienyje nevedęs vyras teismo dieną darbavosi vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje.
Aleksandras buvo kaltinamas mušdamas sukėlęs šeimos nariui fizinį skausmą. Byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Policija ikiteisminį tyrimą pradėjo po to, kai balandžio 21-osios popietę namuose neblaivus Aleksandras (nustatytas sunkus 2,73 prom. girtumas) žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė į galvą savo patėviui.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad tądien su savo patėviu girtavo. Dviese išgėrė apie 7 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus. Vėliau jis nuėjo miegoti. Paskui atėjęs patėvis paklausė jo, „ko čia miegąs“. Aleksandras atkirto, kad daro tai, ką nori, ir išlipęs iš lovos trenkė savo patėviui kumščiu į veidą. Tada atbėgo brolis, kuris nukentėjusiajam sudavė kumščiais į veidą tris kartus – dėl to esą pradėta kita byla.
Aleksandras teisinosi, kad patėviui sudavė tik vieną kartą ir dėl to labai gailisi. Tikino, kad santykiai su patėviu „normalūs“. Tai pirmas toks konfliktas su juo.
Beje, savaitę po šio įvykio kaltinamasis rengėsi išvykti dirbti į Suomiją. Tai, kas nutiko, kažkuria prasme apsunkino jo planus.
Iš pirmo žvilgsnio, nieko ypatingo ir galinčio turėti bendra su šio pasakojimo įžanga.
Bet patėvio žodžiais, kuriam po įvykio irgi buvo nustatytas sunkus 2,54 prom. girtumas, tą popietę buvę kiek kitaip. Kai jis atėjo į posūnio kambarį, pamatė, kad šis, „užsidėjęs kojinę ant savo lytinio organo, su savimi žaidžia“. Patėvį tai atseit supykdė, nes jis, kaip sakė nukentėjusysis, ne vieną kartą taip yra daręs. Iš to, kad jam buvo sakyta, kad „namuose taip nedarytų, nes gyvena ne vienas“, „namuose būna ir kiti broliai, kurie to matyti neturi“, galima suprasti, jog Aleksandro elgesys buvo nuolatinis, o tąkart tik persipildė kantrybės taurė. Išgirdęs patėvio priekaištus, Aleksandras tuoj pat kumščiu smogė į veidą, dėl ko iš skruostikaulio prie akies pradėjo kraujuoti. Skaudėjo.
Priešingai nei aiškino kaltinamasis, patėvis sakė, jog su juo buvo konfliktų ir ankščiau. Kas dėl smūgių iš sūnaus, jų sulaukta bandant išskirti konfliktuojančias puses.
Baudžiamojo kodekso straipsnyje, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, numatyta griežčiausia sankcija laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. Kadangi Aleksandras iki tol teistas nebuvo, elgesys jo nėra blogas (per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas tik kartą, baudą sumokėjo), jam pritaikyta viena iš alternatyvių bausmių.
Teismo baudžiamuoju įsakymu Aleksandrui 6 mėnesiams apribota laisvė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.