Pastaruoju metu įvairiomis komunikacijų priemonėmis daug dėmesio skiriama sukčiavimų prevencijai. Naudojantis šalies policijos pateikta statistika konstatuojama, kad sukčiavimų, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, yra padaugėję. Pavyzdžiui, per devynis 2021 metų mėnesius Lietuvoje buvo užregistruoti 2052, o šįmet per tą patį laikotarpį – jau 2647 sukčiavimai. Tiesa, Širvintų rajone situacija geresnė, tačiau sukčiavimų nesumažėjo – jų užregistruota 6, t. y. tiek pat, kiek per tą patį 2021 metų laikotarpį.
Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius kelerius metus padaugėjo sukčiavimų pasinaudojant elektronine erdve. Kažkada buvę populiarūs „Mama, padariau avariją!“ sukčiavimai užleido vietą netikriems skelbimams. Ir tai suprantama. Nereikia skambinti potencialioms aukoms ir joms kabinti makaronus, nereikia bendrininkų, kurie atvažiuotų pas auką paimti pinigų. Paskelbei apie pigiai parduodamą prekę ir lauki, kol masalą pagriebs susigundžiusi auka.
„Širvintų kraštas“ yra nemažai rašęs apie rajone taikytas sukčiavimo schemas. Kai kuriais atvejais darbavosi vietiniai niekšeliai, kai kuriais atvejais vietos gyventojai pateko į sukčių paspęstus tinklus. Vieni nusikaltimai jau išaiškinti, o bylos išnagrinėtos teismuose, kitais atvejais viešos informacijos dar nėra. Tikimybė, kad sukčiai bus išaiškinti, didelė, nes tokių sukčiavimų neįmanoma atlikti nepalikus pėdsakų: tam, kad paskelbti apie tariamai parduodamą daiktą, reikia užsiregistruoti, bendraujama telefonais, pinigai keliauja į konkrečias sąskaitas, iš kurių jie išgryninami bankomatuose ar pervedami dar į kitas sąskaitas. Susidaro įspūdis, kad sukčiai puikiai nutuokia, jog bus sučiupti, tačiau pasiduoda impulsui, o gal sukčiauja iš nevilties, kad bent kaip prasimanytų pinigų. Tam kartui.
Žinoma, teismuose pasakojama ir apie kitas priežastis. Štai Marijampolės apylinkės teisme už sukčiavimą teisiamas K. K., atliekantis bausmę tame mieste esančiuose pataisos namuose, sakė apgaudinėjęs „iš neturėjimo ką veikti“. Vienuoliktą kartą teisiamas vyras iki tol jau keturis kartus buvo teistas už įvairius sukčiavimus, tad ši nusikalstama veika jo yra puikiai įvaldyta. Nuo vasario pradžios K. K. atlieka subendrintą 10 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, o kai darė nusikaltimus, už kuriuos dabar buvo teisiamas vienuoliktą kartą, jis atlikinėjo kiek ilgesnę nei 7 metų 4 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę. Po to, jau atlikdamas bausmę, jis buvo nuteistas dar 4 kartus, o pastarasis teistumas jam sėdint už grotų – jau penktas.
K. K. dabar nuteistas už tai, kad pasiskelbęs skelbimų portale „Skelbiu.lt“ dviems įvairių savivaldybių gyventojams 2021 metų kovą „pardavė“ du Labradoro retriverių veislės šuniukus, už kuriuos jam buvo pervesta po 200 Eur. Tai buvo tik avansas, kadangi už tariamai parduodamus šuniukus K. K. pageidavo gauti po 400 Eur.
Po trijų-keturių dienų – tris Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šuniukus, už kuriuos trys apgautieji jam pervedė po 350 Eur. Po keturių dienų jis „pardavė“ dar vieną tos pačios veislės šuniuką už 350 Eur. Tai irgi buvo tik avansai, nes už šuniukus K. K. pageidavo gauti po 750 Eur.
Pasakodamas apie šuniukus, K. K. specialiai vilkino jų atsiėmimo laiką išsigalvodamas, kad kažkurią dieną šuniukai bus skiepijami, todėl anksčiau jų paimti neišeis. Su kita pirkėja po pinigų pervedimo K. K. visą savaitę susirašinėjo apie šuns priežiūrą. K. K. susidomėjusiems pirkėjams sakė, kad „pardavimui liko tik vienas paskutinis“, „šuniuko tėvus augina jis pats“, „šuniukų tėvų sveikatos būklė nepriekaištinga“ ir pan.
Pervedę avansus ir nebegalėdami prisiskambinti šuniukų pardavėjui, pirkėjai patys nuvažiuodavo skelbimu nurodytu adresu Alytuje, iš kurio, kaip paaiškėjo, yra kilęs sukčius, tačiau suglumę tenykščiai gyventojai sakydavo, kad jokių šuniukų jie neparduoda, greičiausiai tai koks nors nesusipratimas.
Kaip pareigūnams vėliau aiškino žmonės, atvykę asmenys rodydavo su jais sudarytas šuniukų pirkimo-pardavimo sutartis, pageidavo pasiimti pudelių, retriverių, maltos bišonų ir dar kažkokios veislės šuniukų.
Vienai pirkėjai, pageidavusiai daugiau informacijos apie įsigyjamą šuniuką, K. K. nusiuntė tariamas tėvų nuotraukas. Pirkėjai pažymėjo, kad šuniukų pardavėjo balsas kalbantis telefonu buvo švelnus, jis bendravo mandagiai, įtarimų nekilo.
K. K. pirkėjams iš tiesų atsiųsdavo pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose buvo nurodyti pardavėjų vardai, pavardės bei jų elektroniniai paštai, kuriuos kiekvienoje sutartyje K. K. sugalvodavo naujus. Ar tokie žmonės egzistuoja, K. K. teisme pasakyti negalėjo. Sutarties, kurią siųsdavo žmonėms su surašytais ankščiau minėtais išgalvotais duomenimis, pavyzdį K. K. buvo gavęs iš užsienyje gyvenančio pažįstamo.
K. K. atskleidė, kai jį pasiekdavo už šuniukus sumokėti avansai. Pasirodo, sukčių domino nebūtinai pinigai. Už pervedamus pinigus jis tame pat portale „skelbiu.lt“ įsigydavo telefonų.
Sutartyse K. K. nurodydavo telefonų pardavėjų bankų sąskaitas. Prieš tai susisiekęs su telefonų pardavėjais, K. K. sutardavo, kad jiems bus pervedami pinigai, aptardavo telefonų atsiėmimo ar išsiuntimo sąlygas. Pavyzdžiui, susisiekęs su vienu, K. K. sutarė, jog už pageidaujamą telefoną bus pervesta didesnė suma, nei prašoma skelbime. Tą telefoną ir atsiradusį skirtumą paims tariamas draugas, kuriam K. K. „yra skolingas pinigų“. Pardavėjas sutiko, nes jam buvo svarbu parduoti telefoną. Už šuniuką sumokėjus 200 Eur avansą, telefono pardavėjas atvykusiam asmeniui perdavė 70 Eur vertės telefoną ir 130 Eur likutį grynais iš jam pervestos sumos.
Kitu atveju, K. K. telefono pardavėją įspėjo, kad pinigai už parduodamą telefoną įplauks iš skirtingų sąskaitų. Gavęs 700 Eur, telefono pardavėjas 680 Eur vertės telefoną išsiuntė K. K. nurodytų adresu ir dar įdėjo 20 Eur „grąžą“. Kitu atveju buvo išsiųstas telefonas už tuos 750 Eur, kurie įplaukė iš skirtingų sąskaitų.
Pirkėjas, pervesdamas nurodytą avanso sumą, paskirties skiltyje turėjo parašyti žodį „papildymas“. Telefonų pardavėjai vėliau sakė nenutuokę, kad jiems pervedami pinigai „už šuniukus“.
Žmonėms, kurie parduodavo mobiliuosius telefonus ir taip leisdavo pasinaudoti jų sąskaitomis, K. K. prisistatydavo „verslininku iš Druskininkų“, „direktoriumi“, „meistru iš „Alkestos“ (kelių tiesimo, statybos įmonės, – red. apst.), „Murenos„ (jau bankrutavusios statybos įmonės, – red. past.), o kitų pavadinimų jis neprisiminė. K. K. sakė, kad sukčiavimus vykdydavo po visą Lietuvą. Štai tik keli jo paminėti miestai: Vilnius, Panevėžys, Šiauliai, Alytus, Kaunas, Širvintos…
Kas dėl atvejo Širvintose, galimas dalykas tarp jų buvo ir 2021 metų pabaigoje užregistruotas skundas iš Jauniūnų. Jei pasidarbavo ne tas pats K. K., tai kitas panašia veikla užsiimantis jo „kolega“. Kaip rašėme pernai, gruodžio 19 dieną policijoje buvo užregistruotas 1978 metais gimusios Jauniūnų kaimo gyventojos pareiškimas, kad gruodžio 13 dieną jos nepilnametė dukra iš savo banko sąskaitos pervedė 310 eurų asmeniui, kuris turėjo atgabenti dovanojamąjį Grifono veislės šuniuką iš Suomijos. Pervedus pinigus suprato, jog buvo apgauta. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Beje, vienu atveju Vakarų Škotijos baltasis terjeras iš K. K. buvo perkamas kaip gimtadienio staigmena mergaitei.
Išaiškėjus, kad buvo apgauta, viena auka iš K. K. gavo žinutę su prašymu jam atleisti. Panašių žinučių buvo gavę dar keli apgautieji.
Išnagrinėjęs bylą, Marijampolės apylinkės teismas už šiuos sukčiavimus K. K. skyrė subendrintą galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridėjus ją prie neatliktos bausmės, K. K. skirta galutinė subendrinta 11 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
K. K. šešiems nukentėjusiems turės atlyginti jų patirtą žalą bendrai 1800 Eur sumai. K. K. žadėjo tai padaryti. Kadangi jam kalėjime liko sėdėti dar 11 metų, reikia manyti, kad netrukus vėl pasirodys panašaus pobūdžio skelbimai.
