Balandžio 15 dieną Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltas padaręs viešosios tvarkos pažeidimą. Iki tol dukart teistas vyras nusikalto praėjusių metų gegužės 1-ąją Trakų mieste, kai viešoje vietoje prie Autobusų stoties be aiškios priežasties vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, juos užsipuolęs tyčia vieną kartą spyrė vienam iš nukentėjusiųjų į veidą ir sumušė apatinį žandikaulį.
Tada kaltinamasis prisipažino nusikaltęs ir teigė, kad tądien su dviem draugais buvo atvykęs į Trakus ir laiką leido kavinėje. Kada jis aikštelėje vedžiojo atsivežtą savo šunį, tarp jo ir kelių nepažįstamų vaikinų kilo žodinis konfliktas, nes vaikinai kažką negražaus pasakė apie jo šunį. Jie tarpusavyje apsižodžiavo, vieni kitiems parodė pirštų gestus ir tuo viskas pasibaigė. Paskui važiuodami jie prie Autobusų stoties pamatė einančius du nepažįstamus vaikinus, kurie buvo labai panašūs į tuos vaikinus, su kuriais turėjo žodinį konfliktą dėl šuns. Norėdamas dar kartą pasiaiškinti, D. B. išlipo iš automobilio, nuėjo prie tų vaikinų. Vėl kilus žodiniam konfliktui, jis tuos nepažįstamus vaikinus pavadino „piderastais“, vartojo dar kažkokius necenzūrinius žodžius, kurių dabar neatsimena. Jis tuos nepažįstamus vaikinus užgauliojo „tik vedamas pykčio“, o ne dėl to, kad įžeisti ar paniekinti kitos seksualinės orientacijos asmenis. D. B. sakė, kad tuos vaikinus jis matė pirmą kartą ir net nežinojo, kad šie iš tiesų yra homoseksualūs. Kai vienas iš tų vaikinų, stovėjusių jam iš už nugaros, pradėjo jo link artintis, galvodamas, kad šis jį puls ir norėdamas apsiginti jis nieko nelaukdamas spyrė tam vaikinui į veidą.
Už viešosios tvarkos pažeidimą teismas D. B. skyrė laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę. Paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskirta 3 mėnesių intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tam D. B. 3 mėnesius privalėjo segėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti. Intensyvios priežiūros metu kaltinamasis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.. Intensyvios priežiūros metu uždrausta kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu vyras buvo įpareigotas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų padarytą turtinę 257,17 Eur dydžio žalą. Šį įpareigojimą jis įvykdė. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas taip pat priteisė 1800 Eur neturtinės žalos kitam nukentėjusiajam ir 700 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Po trijų mėnesių Vilniaus regiono apylinkės teisme, tik šįkart – Širvintų rūmuose vėl buvo grįžta prie šios bylos dalyvio prašymo. Nuteistasis neginčijo jo atžvilgiu priimtų sprendimų ar bausmės, tačiau prašė teismo atidėti, nustatyti ar išdėstyti mokėjimą lygiomis dalimis.
Savo prašyme D. B. nurodė, kad jam liko atlyginti 1700 Eur neturtinę žalą ir paprašė, jos mokėjimo įvykdymą atidėti 8 mėnesiams ar išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui, ar likusiai neatlygintai neturtinės žalos daliai nustatyti 8 mėnesių terminą jai atlyginti.
D. B. teigė dar prieš teismo nuosprendį, kovo 31-ąją, sudaręs paskolos sutartį su vienu iš bankų, jam suteiktas 10 000 Eur kreditas, paskolą jis moka. Tačiau šiuo metu nebedirba, nes su juo laiku nebuvo atsiskaitoma už atliktą darbą. D. B. sakė turto neturįs, tik automobilį, kuris jam būtinas.
Prašymas atidėti, išdėstyti ar nustatyti laikotarpį žalai padengti, D. B. pažymėjo šį savo prašymą teikiantis atsižvelgdamas į viešai skelbiamus įspėjimus apie sparčiai blogėjančią šalies ekonominę padėtį.
Tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai D. B. prašymo netenkino.
„Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl teismo nuosprendžiu jam priteistos neturtinės žalos mokėjimo atidėjimo, lygiomis dalimis nustatymo ar jos išdėstymo, argumentuodamas savo prašymą tuo, turima paskola (…), blogėjančia šalies ekonomine padėtimi, tačiau nepateikė teismui jokių savo prašymo teiginius patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas laikytinas niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Surinkus reikiamus įrodymus pareiškėjas galės pakartotinai kreiptis į teismo nuosprendį priėmusį teismą su prašymu,“ – rašoma teismo nutartyje.
Kokius įrodymus D. B. turėtų surinkti neužsimenama, tad galima daryti prielaidą, jog nuteistasis turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės premjerę Ingridą Šimonytę ir iš jos gauti pažymą, kad Lietuvos padėtis sparčiai blogėja. Žinant įgimtą valdančiųjų vištakumo ligą, mažai tikimybės, kad premjerė šį faktą pripažintų ir pasirašytų tokią pažymą nuteistajam.
