Neturinčiam „pastovaus pajamų šaltinio“ – beveik dviejų tūkstančių eurų bauda

Dažniausiai teisiamieji prašo dėl finansinės būklės jiems skirtiną baudą išdėstyti dalimis ar pakeisti kita bausme, pavyzdžiui – viešaisiais darbais, areštu. Ir tai suprantama: mūsų šalyje už kai kuriuos nusikaltimus numatytos baudos nėra mažos, o šiais ekonominių iššūkių laikais kerta dar skaudžiau.

Bet būna ir priešingų istorijų, kurios rodo, kad pinigus pirmiausia skaičiuoja ne jie, o teismai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo į baudą Šarūnui O. Šis asmuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 metų kovo 3 dienos nuosprendžiu buvo pripažintas kaltas dėl tyčinio turto sugadinimo. 2021 metų lapkritį jis, būdamas neblaivus, konflikto metu prie sesers sodybos tyčia mediniu savadarbės šluotos kotu bei ranka apdaužė sesers automobilį „Volvo V50“. Šarūnas išdaužė priekinį automobilio stiklą, įlenkė automobilio variklio dangtį ir stogą, padarydamas 350 Eur turtinę žalą.

Teisindamasis, kodėl taip pasielgė, Šarūnas O. aiškino konfliktavęs su seserimi dėl to, kad ji neatsiskaito už stogo dengimo, grindų keitimo darbus, kuriuos jai padaręs. Atseit, tądien sesuo jį užpuolusi, sumušusi su šluota – prakirtusi galvą, sulaužiusi rankos pirštą. Tada atėmė iš jos šluotą ir apgadino automobilį.

Tada teisme anksčiau jau teistas Šarūnas O. nurodė, kad nedirba, gauna pašalpą, sutiktų dirbti viešuosius darbus. Ko gero, žodį „sutiktų“ reikėtų vertinti kaip teisiamojo atsakymą į pasiūlymą, kuris jam buvo pateiktas. Kitaip čia būtų minimas teisiamojo prašymas suteikti galimybę atidirbti.

Teismas nustatė, kad Šarūnas O. iš tiesų nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 val. viešųjų darbų kiekvieną mėnesį, iš viso – 240 valandų visuomenės labui. Šarūnui O. skirta viešųjų darbų bausmė turėjo baigtis 2022 metų spalio 13 dieną.

Dar nepasibaigus nustatytam laikui Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo.

Baudžiamajame kodekse numatyta, kad bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. „Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo pozicijos matyti, kad jis nesutinka atlikti jam paskirtos viešųjų darbų bausmės ir prašo ją pakeisti bauda,“ – teigiama teismo nutartyje ir paaiškinama, jog 2022 metų birželio 10 dieną paaiškėjo, kad nuteistasis yra atlikęs tik 6 val. jam skirtų viešųjų darbų. Iškviestas pateikti paaiškinimą, neatvyko, todėl jam buvo išsiųstas įspėjimas už vengimą vykdyti viešųjų darbų bausmę. Net ir po paskirto įspėjimo nuteistasis toliau vengė vykdyti viešųjų darbų bausmę. Iki 2022 metų liepos 7 dienos jis buvo išdirbęs tas pačias 6 val. viešųjų darbų. Informavus, kad bus kreipiamasi į teismą su teikimu dėl viešųjų darbų bausmės pakeitimo į baudą, Šarūnas O. vengė bendradarbiauti su pareigūnais, telefonu neatsiliepdavo, kviečiamas šaukimais – neatvykdavo.

Per priežiūros laiką nuteistasis kartą buvo baustas administracine tvarka dėl važiavimo be bilieto, už ką jam buvo paskirta 16 eurų piniginė bauda. Duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra.

Teismas konstatavo, kad Šarūnas O. sutiko atlikti viešuosius darbus, juos pradėjo dirbti viešojoje įstaigoje, bet paskui nemokamus darbus savavališkai nutraukė ir pateisinančių jo nedarbą priežasčių nepateikė. Teismo nutarimu, ši bausmė pakeista į 1950 Eur dydžio baudą, kurią sumokėti asmuo įpareigotas per 8 mėnesius „dėl nuteistojo pastovaus pajamų šaltinio neturėjimo“.

Ar tikrai Šarūnas O. neturi pajamų ir kodėl nesistengė dirbti viešųjų darbų, lieka neaišku, nes teisiamasis teikimo svarstyme nedalyvavo. Tačiau taško šioje vietoje dėti dar nesinori, mat teismas tas 6 valandas, kurias Šarūnas O. buvo išdirbęs, prilygino vienam MGL-ui, kaip nustatyta Baudžiamojo kodekso 65-ojo straipsnyje, jog vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms. Proceso prasme, priekaištų nėra, bet Seimui, priimančiam tokius įstatymus, lazda per galvą. Tik pasvarstykite. Tuo metu, kai buvo nagrinėjamas teikimas, mūsų šalyje buvo nustatytas 4,47 Eur per valandą minimalus atlygis. Šarūnas O. buvo išdirbęs 6 valandas, tad logiška būtų manyti, jog visų dirbančiųjų akyse būtų protinga laikyti, kad jis „atidirbo“ 26,82 Eur. Tačiau pagal nustatytus dydžius išeina, kad per tas 6 valandas Šarūnas O. „uždirbo“ kone dvigubai daugiau – 50 Eur.

Norime, kad skiriamos bausmės atgrasytų asmenis nuo naujų nusikaltimų, o numatome, kad, sakykime, viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (100 Eur). Tai, Šarūnui O., beje, gali būti aktualu – nesumokėjus baudos, teismui teks spręsti, į ką keisti ir šią bausmę. Ar neatsitiks, kad ji bus mažesnė nei ta, kurią parinkus tada būtų gavęs teisiamasis? Jis galop bus pasiųstas atlikti arešto, maitinamas iš biudžeto, o ta nauda, kurią būtų suteikęs neatlyginamai grėbdamas rudeninius lapus, kasdamas sniegą ar ravėdamas piktžoles, apskritai nebus gauta.

Sovietmečiu tokie bent gatves pašluodavo ar, kaip pamename iš kino komedijos „Operacija Y“, padirbėdavo statybose…

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top