Laisvės partijos priešrinkiminiai pažadai sušvelninti atsakomybę dėl silpnų narkotikų vartojimo ar jų mažo kiekio įgauna realius kontūrus. Šantažuodami savo partnerius svarbių sprendimų akivaizdoje, laisviečiai mėgina prastumti visuomenėje kontraversiškai vertinamus sprendimus. Neapgalvotiems ir specialistų neišdiskutuotiems sprendimams priešinasi ir kai kurie valdantieji teigdami, kad populiarumą praradusiai Laisvės partijai rūpi tik kai kurių grupių interesų tenkinimas, tuo tarpu juos remiantiems valdančiosios koalicijos partneriams derėtų pasvarstyti ir apie politinius reitingus.
Tai, kad laisviečių inicijuoti sprendimai patenkintų tik į kvaišalus įnikusių asmenų interesus, abejonių nėra. Dalis jų narkotines medžiagas vartoja dešimtmečius, egzistuojanti tvarka, kurią norima keisti, tam nėra kliūtis. Vadinasi, tikslas gali būti kitas. Atleidus gniaužtus, galbūt paaiškėtų tikrieji narkomanijos Lietuvoje mąstai. Galimų sprendimų priešininkai aiškina, kad požiūrio į narkotinių medžiagų vartojimą sušvelninimas duotų priešingą efektą, nes dabar dalį visuomenės atgraso galiojanti praktika, tuo pačiu – ir atsakomybė. Nustatytos švelnesnės sąlygos atrištų rankas, leistų narkotikus pabandyti didesnei daliai asmenų, tarp jų jaunimui, dar neturinčiam gyvenimiškos patirties. Kritikuojami ir sušvelninimo šalininkų teiginiai, kad silpnų narkotikų vartojimas mažais kiekiais nesukuria priklausomybės. Deja, bet yra asmenų, „nekaltai“ traukiančių svaigų dūmelį dešimtmečiais. Kuo tai ne priklausomybė?
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo paskelbtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo iki tol neteistas Prancūzijos Respublikos pilietis P. L. buvo pripažintas kaltas neteisėtai disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, tačiau užsienio šalies piliečiui pritaikyta švelniausia atsakomybė. Teismas P. L. skyrė galutinę 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą, kurią leido sumokėti per 15 mėnesių. Kaip paprastai būna panašiose situacijose, teismas nurodė sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 345,789 g kanapių antžeminių dalių, 13,452 g pluoštinių kanapių ir 0,551 g kanapių sėklų. Visa tai saugota Širvintų rajono policijos komisariate.
Galima daryti prielaidą, kad šis įvykis susijęs su Širvintų rajono policijos komisariate 2022 metų rugpjūčio 11 dieną gauta informacija apie neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Jau kitą dieną policijos pareigūnai surengė kratą, kurios metu surado ir paėmė du stiklainius su narkotinėmis medžiagomis. Kaip rodo kai kurios detalės, nusikalstama veika buvo išaiškinta Kernavės seniūnijoje, o įtariamasis P. L. – ne tik mūsų rajone išgarsėjęs asmuo.
Ekspertizė parodė, kad juose laikytoje medžiagoje buvo 11,4-12,7 proc. tetrahidrokanabinolio kiekis. Gyvenamojoje patalpoje ant palangės buvo rasti keturi kanapių augalai, o šiltnamyje – penki kanapių augalai. Augaluose esantis tetrahidrokanabinolio kiekis gerokai mažesnis, siekia apie 1,5 proc.
P. L. pareigūnams teigė, kad pernai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje Vilniuje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo kanapių sėklų, iš kurių savo namuose augino kanapių augalus bei iš tų augalų asmeniniam vartojimui gamino narkotines medžiagas, jas neteisėtai laikė savo namuose ir šiltnamyje, kol atvyko pareigūnai ir surado.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad Lietuvoje gyvena 30 metų, turi leidimą čia gyventi čia nuolatos. Moka ir supranta lietuvių kalbą pilnai ir jam vertėjo paslaugų nereikia. Jam pareikšto įtarimo esmę supranta ir kaltę pripažįsta. Rūko kanapes (žolę) apie 40 metų. Turi daug darbo, patiria daug streso ir jam tai padeda nusiraminti.
Šis atvejis – ne vienintelis kaltinamojo biografijoje. kaip jis pats prisipažino pareigūnams, visada kanapių nusipirkdavo iš pavienių skirtingų žmonių Vilniuje. Maždaug prieš pusantrų metų Vilniuje kažkoks vyrukas jam pasiūlė pačiam pabandyti užsiauginti kanapių. Tai sudomino. P. L. nusipirko kanapių „parūkyti“, o jose buvo ir kanapių sėklyčių. Šias pasisodino vazonuose savo gyvenamojoje vietoje ir teritorijoje. Augino tik savo reikmėms, niekam neplatino.
P. L. negalėjo pasakyti pareigūnams, kiek vazonų turėjo, nes jau buvo nuimtų ir išdžiovintų kanapių, kurias sudėjo į maišelius rūkymui. Pats vartoja kanapes pakankamai dažnai, kasdien, būna – net po kelis kartus, priklausomai nuo savijautos. Niekas nežinojo, kad jis jas augino, niekam nesakė ir nesiūlė, tiksliau – jų tikrai neplatino. 2022 metų rugpjūčio 12 dienos rytą pas jį atvažiavo policijos pareigūnai. Pamatęs pagalvojo, kad kažkas atsitiko su jo mašina, nes paskutinį kartą į policiją kreipėsi dėl mašinos vagystės. Bet kai pareigūnai pradėjo kalbėti apie narkotines medžiagas kanapes, tada suprato, jog kažkas jį įskundė. Nutaręs, kad nebeturi ką slėpti, P. L. pareigūnams atidavė viską, ką buvo pasigaminęs – kelis maišelius išdžiovintų smulkintų kanapių ir 9 kanapių augalus vazonuose.
Pasakodamas, kaip pasigamindavo „nusiraminimo priemonių“, P. L. aiškino, kad sausas, išdžiovintas kanapes trindavo savomis rankomis, jokios „aparatūros“ neturėjo. Paruoštą medžiagą sudėdavo į maišelius, kuriuos laikė savo kambaryje prie lovos. Keturis vazonus su kanapėmis auginosi savo kambaryje ant palangės, o penkis vazonus šiltnamyje prie pomidorų.
Pasiruošti kanapių vartojimui užtrukdavo. Anot kaltinamojo, kad kanapes galėtų nuimti, jas reikia auginti apie 6 mėnesius. Mažesniuose vazonuose P. L. kanapes buvo pasėjęs prieš tris mėnesius, didesniuose – prieš pusmetį, taigi laukė derliaus metas. Kaip auginti kanapes, P. L. domėjosi internete, bandė pats. Ne visi kanapių augalai užaugdavo geri. Būdavo, kad reikėdavo juos tiesiog išmesti.
Teisimasis neslėpė, kad žinojo, jog Lietuvoje auginti kanapes draudžiama. Pagaliau, kam P. L. tai slėpti, jei teisėje įtvirtinta, jog nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. P. L. sakė suprantąs, ką darė, bet skatino tai, kad kanapės jam yra kaip vaistai nuo nusiraminimo. Paskutinį kartą rūkė kanapes iš vakaro prieš miegą, kad geriau užmigtų.
Galima būtų pagalvoti, kad iš Prancūzijos atvykęs žmogus nukentėjo nuo sustabarėjusio visuomenės požiūrio į problemą. Bet, kaip rodo publikacijos, panašus požiūris egzistuoja ir Prancūzijoje. Joje tik 2021 metais buvo pradėtos viešos konsultacijos dėl kanapių legalizavimo. Reaguodama į įstatymo nesugebėjimą veikti kaip atgrasymo priemonė, visų politinių sluoksnių parlamentarų grupė pradėjo iniciatyvą pakeisti diskusijų šiuo klausimu sąlygas. Paprašyta piliečių nuomonės apie pavojų sveikatai, prekybą žmonėmis ir nacionalinę politiką, kurią jie norėtų ateityje. Nepaisant kai kurių griežčiausių piktžolių įstatymų Europoje, Prancūzijoje kanapių vartojimas žemyne yra didžiausias. Skaičiuojama, kad kanapes Prancūzijoje ir Ispanijoje rūko kas devintas žmogus.
Nors viešosios konsultacijos internetu Prancūzijoje paprastai sulaukia apie 30 tūkst. atsakymų, žolelių vartojimo tyrimas (o truko jis du mėnesius) sulaukė daugiau nei 250 tūkst. atsakymų, iš kurių daugiau nei 85 proc. pritarė reformoms, kad poilsio ir vartojimo veikla Prancūzijoje būtų legali. Be to, buvo manoma, kad asmenims turėtų būti leidžiama auginti ribotą kiekį kanapių asmeniniam vartojimui.
Kita vertus, tik 14% pasirinktų suaugusiųjų naudojimo dekriminalizavimą, o 5% respondentų teigė, kad dabartiniai apribojimai nėra pakankamai griežti. Mažiau nei 1% respondentų mano, kad kanapių įstatymai turėtų likti nepakitę.
Po apklausos buvo išskirtas didelis Prancūzijos visuomenės aktyvumas šiuo klausimu, nors tai vėlgi galima traktuoti skirtingai. Prancūzijoje gyvena per 67 mln. gyventojų, o ketvirtis milijono atsakiusiųjų tesudaro apie trečdalį procento. Turint omenyje, kad šioje šalyje kanapes rūko devintadalis visuomenės, įskaitant ir vaikus, galimai pasisakė tik tuo suinteresuoti žmonės, o ir tai – labai maža jų dalis.
Konsultacijos metu buvo pateikiami klausimai: „Ar manote, kad dabartinė kanapių politika yra veiksminga kovojant su prekyba narkotikais?“; „Ar manote, kad su kanapėmis susijusi rizika yra tokia pati, rimtesnė ar ne tokia rimta, kaip rizika, susijusi su alkoholio vartojimu?“
Deja, bet Lietuvoje apskritai nėra praktikos atsiklausti gyventojų, ką jie mano apie rengiamus projektus ar pačią problematiką. Apie referendumus nekalbėkime, o užsakomos apklausos pasitikėjimo visuomenėje neturi, nes egzistuoja taisyklė, kad muzika skamba tokia, kaip pageidauja už ją sumokėjęs. Pas mus pakanka kuriai nors interesų grupei atstovaujančiam politikui Seime rasti pritarimą, ir įstatymas nuleidžiamas iš viršaus.
Beje, dar 2020 metų spalį Prancūzijos vyriausybė pradėjo vykdyti eksperimentinę medicininių kanapių programą, kuri leidžia naudoti tik tuos produktus, kurių tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. Prisiminus mūsų aptariamą atvejį, pas P.L. rastose medžiagose šis kiekis didesnis net iki pusšimčio kartų.
