Per vienuolika mėnesių Lietuvoje užregistruoti 3095 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo, o tai beveik 600 tyrimų daugiau nei per analogišką 2021 metų laikotarpį. Nors Širvintų rajone šįmet situacija nepablogėjo (užregistruota vienu tyrimu mažiau nei prieš metus), negalima sakyti, kad sukčiavimas šiais metais mūsų rajoną aplenkė.
Lietuvoje nėra nė vienos savivaldybės, kurioje nebūtų pasidarbavę sukčiai, o jų pagrindine „darboviete“ galima pavadinti sostinę, kur užregistruotas kas trečias sukčiavimo atvejis.
Sukčių daroma žala jau seniai skaičiuojama milijonais. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per tris 2022 metų ketvirčius finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 8 mln. eurų, maždaug po milijoną kas mėnesį. Žmonių prarasta suma būtų didesnė, jei ne dėkingai susiklosčiusios aplinkybės. Per tą patį laikotarpį finansų įstaigų pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 4 mln. eurų. Vien tik trečiąjį ketvirtį per 1,2 mln. eurų, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, buvo sustabdyta bankų pastangomis kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms bei įmonėms taip pat grąžinta apie 2,7 mln. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.
Bet ne visada galima tikėtis sėkmingos baigties. Dažniausiai sukčiavimas vykdomas elektroninėje erdvėje, kurioje sunku nepalikti pėdsakų. Tam reikia gilių kibernetinių žinių, kuriomis sukčiai pasigirti negali vien jau todėl, kad sukčiavimus vykdo vietose, kur tuo pasirūpinti nėra galimybių. Bet ir išaiškinus sukčių beveik nėra vilties, kad jis žalą kada nors atlygins.
Pardavinėjo bet ką
Širvintų rajono policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad pernai į sukčiaus rankas patekęs rajono gyventojas A. A. iš jo „pirko malkas“. 2021 metų rugpjūčio 10 dieną į nurodytą pardavėjo sąskaitą buvo pervesta 520 Eur už dvi priekabas beržinių malkų. Po pinigų pervedimo pardavėjas dingo ir A. A. malkų negavo.
Policija nustatė, kam priklauso sąskaita. Po pinigų pervedimo praėjus vos 6 minutėms bankomate buvo paimta 200 Eur, o po kelių minučių – dar 20 Eur. Likę 300 Eur buvo pervesta į dar kito asmens sąskaitą, o iš ten pinigai buvo grąžinti atgal, galimas dalykas – supainioti finansinių srautų galus.
Eidama tais pėdsakais policija sustojo prie sukčiaus durų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad neegzistuojančių malkų pardavėjas yra Panevėžio, Biržų teismų penkis kartus teistas R. M. Šiai bylai pasiekus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus, R. M. jau išgirdo nuosprendį. Kartą dėl sukčiavimo jau teistam vyrui teismas skyrė galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus ją su ankstesne, R. M. pataisos namuose praleis pusketvirtų metų.
Galima įsivaizduoti, kokią kvalifikaciją jis pasieks „besitobulindamas“ už grotų. Juo labiau kad ir dabar jis demonstruoja stulbinančius gabumus. Pasirodo, R. M. naivuolių ieškojo siūlydamas ne tik malkas ir taip gerokai praplėtė galimų aukų sąrašą. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ susikūręs netikrą asmens paskyrą, jis paskelbė, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „iPhone8“, kurio nė akyse nebuvo matęs. Rezultatas – 170 Eur, kuriuos jam pervedė nukentėjusysis. Tą pačią dieną pinigai buvo paimti bankomate. Auka liko ir be telefono, ir be pinigų.
„Facebook“ tinkle paskelbęs, kad „parduoda“ bilietus į keltą, iš kito nukentėjusiojo į savo sąskaitą gavo 160 Eur. Pinigus jis tuojau pat pervedė į jam pažįstamos kitos moters sąskaitą ir nurodė juos išgryninti bei perduoti jam.
Paskui „Facebook“ paskyroje paskelbęs, kad nuomoja 2 kambarių butą, R. M. iš dar vieno nukentėjusiojo į savo sąskaitą gavo 200 Eur „avansą“. Pinigus dar tą pačią dieną išsigrynino bankomate.
Sukčiaus išmonių tikrai galima pavydėti. Štai radęs skelbimą „Facebook“ grupėje, kad reikalingas tralas javų kombainui pervežti, jis susisiekė su skelbimo autoriumi, prisistatė kitu asmeniu ir sutarė dėl pervežimo paslaugos. Už tai nukentėjęs asmuo jam pervedė 200 Eur avansą. Galbūt nutaręs, kad avansas per mažas ar per „lengvai atiduotas“, o gal turėdamas tokį planą, R. M. iš savo aukos netrukus paprašė dar 200 Eur priemokos. Ir ją gavo.
Įvertinęs paklausą, R. M. pasiūlė ir kitokio pobūdžio pervežimų paslaugą. Radęs skelbimą, kad reikia į Lietuvą parvežti du asmenis „iš šiaurės“, jis iš tą žinutę paskelbusio asmens išviliojo 200 Eur „avansą“. Bankomate draugės paimti pinigai buvo perduoti sukčiui.
„Facebook“ grupėje aptikęs, kad vienas žmogus ieško iki 600 Eur kainuojančio elektrinio „čoperio“, jis nukentėjusiajam nusiuntė surastas elektrinio paspirtuko fotonuotraukas ir paprašė 500 Eur. Tuos pinigus vaikinas buvo užsidirbęs, kai vasarą pas žmones dirbo atsitiktinius darbus. Įgijęs jo pasitikėjimą, sukčius iš naivaus vaikino per šešis kartus išviliojo visus 500 Eur, kurie buvo pervesti į „Perlo“ terminalą nurodžius atsiimančio asmens telefono numerį. Tuos pinigus paėmė pažįstama mergina ir atidavė sukčiui.
R. M. ne kartą į savo veiklą įtraukė asmenis, kurie, kaip teigė ikiteisminių tyrimų pareigūnams, neįtarė apie tikruosius jų pažįstamo asmens kėslus. Kaip taisyklė, sukčius manipuliavo juo pasitikėjusiomis merginomis ir moterims. Pavyzdžiui, su viena jų susipažino dar tada, kai ši gyveno vaikų namuose. Vienai jų R. M. paskui nurodė savo vardu išsinuomoti elektrinį paspirtuką „Ninebot Segway ES4“ ir perduoti jam. Kai firma pareikalavo grąžinti išsinuomotą transporto priemonę, sukčius dar įkalbėjo pažįstamą merginą pratęsti nuomą už savo pinigus. Negrąžinęs paspirtuko, R. M. padarė 300 Eur žalą.
Su kai kuriomis savo aukomis R. M. susirašinėjo prisijungęs prie savo draugių profilių, nors štai tariama vieno jų savininkė policijai sakė tokio profilio neturinti, jo nesusikūrė. Su asmeniu, kuris ieškojo tralo kombainui pervežti, R. M. irgi bendravo iš vienos savo draugės profilio. Vyrui suabejojus, kodėl taip yra, sukčius prisistatė to paslaugas teikiančio verslininko žmona, „priimančia užsakymus“.
Sučiuptas, sukčius dėl jam inkriminuojamų veikų prisipažino visiškai ir nurodė, kad visų jų padarymo aplinkybių neprisimena, nepamena ir to, kur dėjo paspirtuką. Žinoma, galima suabejoti tokių jo parodymų nuoširdumu ir atvirumu, veikiau taip jis kalbėjo išsisukinėdamas, mėtydamas pėdas ir nenorėdamas įduoti bendrininkus. Bet tai, kad nusikalstamas veikas jis darė dėl pinigų, pripažino. Sakė, kad pervestus ir jam perduotus pinigus leido savo reikmėms.
Tirdami R. M. veikas policijos pareigūnai jo elektroniniame pašte, taip pat banko sąskaitos išrašuose aptiko duomenų, kurie leidžia įtarti buvus daugiau sukčiavimo atvejų. Į banko sąskaitą plaukė įvairios sumos su nuorodomis„ skola“, „papildymas“ ir pan., buvo grąžinimų atgal. Galimai dalis nukentėjusiųjų nutarė neieškoti teisingumo ir tas apgavystes priėmė kaip atlygį už savo žioplumą.
Kai kurie asmenys, pripažinti nukentėjusiaisiais, per daug pasitikėjo sukčiumi, jo sekamomis pasakomis ir neišsaugojo kai kurių susirašinėjimo detalių nes nepagalvojo, jog gali būti maustomi.
Akivaizdu, kad sukčius kaskart puikiai įsijausdavo į naujos paslaugos teikėjo vaidmenį ir naudojosi tuo, kad žmonėms reikia tokių paslaugų.
Matyti, kad R. M. bent jau domėjosi tuo, ką siūlė kitiems. Malkų panorusiam įsigyti mūsų rajono gyventojui A. A. jis teigė, kad atveš dvi priekabas, kurios ilgis – 10 metrų. Tai ne iš lubų paimtas skaičius. Pavyzdžiui, tokio ilgio būna priekabos rulonams vežti.
Sukčius savo aukai guodėsi kartą buvęs apgautas
Malkų pirkėjo A. A. atvejis nebuvo vienintelis sukčiavimo atvejis rajone pernai, kurį tyrė mūsų rajono policijos pareigūnai. 2021 metų rugsėjo 1 dieną Širvintų rajono policijos komisariate buvo užregistruotas Jauniūnų sen. Medžiukų kaimo gyventojo M. B. pareiškimas, kad jis rugpjūčio 28 dieną pagal skelbimą portale alio.lt pirko skaldytas malkas. Po 270 Eur pervedimo į nurodytą sąskaitą pardavėjas pradingo ir malkų neatvežė.
Nukentėjęs vyras policijos pareigūnams sakė, kad skelbime buvo siūloma įsigyti skaldytų malkų ir kaladžių. Susisiekęs su pardavėju, M. B. išklausinėjo sausesnių malkų kainas ir sutarė, kad sumokės 270 Eur už 6 kub. m skaldytų sausų malkų su pristatymu dar tą pačią dieną. M. B. net neįtarė, kad jis jau spurda ant sukčiaus kabliuko. Tiesa, popietę jam paskambino vairuotoju prisistatęs asmuo ir pasiteiravo, kur atvežti malkas? Tačiau jis taip pat pasidomėjo, kaip reikalai dėl pinigų pervedimo, ar pirkėjas apmokėjo už malkas. Kai M. B. pasiteiravo, kodėl už malkas negali sumokėti grynais, išgirdo, kad pardavėjas jau buvo apgautas, todėl atsiskaityti galima tik bankiniu pavedimu.
Jau iš tokio pageidavimo buvo galima įtarti, kad kažkas čia ne taip. Norint gauti grynais, tektų atvežti ir parodyti tas malkas, kurių sukčius nė akyse nėra matęs. Jis ir jo bendražygiai internete vagia kitų pardavėjų malkų nuotraukas bei taip sudaro patikimo pardavėjo įvaizdį. Tariamas pardavėjas Medžiukų kaimo gyventojui atsiuntė banko sąskaitos numerį, į kurią M. B. iš žmonos sąskaitos pervedė 270 Eur. Gavęs pinigus, sukčius savo aukai pamojavo ranka. Malkų į Medžiukus niekas neatvežė, o su pirkėju nebebendravo nei „pardavėjas“, nei „vairuotojas“.
Medžiukų kaimo gyventoją M. B. apgavo 14 kartų iki tol teistas E. K., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teisme už tris sukčiavimus skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
E. K. pirmąsyk prieš teismą stojo 2004 metais. Nors jam ir buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas buvo atidėtas, o nuteistajam skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – atidavimas tėvams ugdyti ir rūpintis bei dvylikos mėnesių elgesio apribojimas.
Kaip matome, pastarasis teistumas yra jau 15-tas šio sukčiaus biografijoje. E. K. net keturis kartus buvo teisiamas už plėšimus, už vagystes, o sukčiavimas jam irgi ne naujiena. Teistas Vilniuje, dukart Utenoje, kartą Vokietijoje, E. K. savo pavyzdžiu parodo, kad su mūsų teismų sistema kažkas tikrai negerai, jei net po keliolikto teistumo žmogus vėl daro tą patį.
E. K. darbo metodai labai panašūs į tuos, kuriuos pademonstravo anksčiau minėtas R. M. Parašęs iš „Facebook“ paskyros, vilnietis pasiūlė nukentėjusiajai išsinuomoti butą, kurį tuo metu remontavo uždarbiaudamas. Iš tuo metu Anglijoje buvusios aukos jis pareikalavo 560 Eur – nuompinigių ir „depozito“. Auka sutiko pervesti tik pusę pažadėjusi likusius sumokėti po buto apžiūros. Į buto apžiūrą sukčius neatvyko, o apgautoji graužė save praradusi 280 Eur, nors galėjo netekti ir daugiau.
Tuo tarpu kitas apgautasis nebuvo toks atsargus. Galbūt todėl, kad su sukčiumi bendravo gyvai, akis į akį. Per du kartus jis sumokėjo 500 Eur už buto, kurio nuotraukas buvo gavęs internetu, nuomą. Tas nuotraukas sukčius buvo susiradęs, o adresą išsigalvojo. Nors toks daugiabutis Vilniuje yra, bet tokio buto jame – ne.
Paskambinęs darbininkams apgyvendinti buto ieškančiam vyrui, jis už kitą tariamą 4 kambarių butą paprašė 350 Eur, o kai tas pervedė, paskambino dar kartą ir paprašė pagalbos – pervesti dar 70 Eur verkšlendamas, kad jį … apvogė. Rezultatas – 420 Eur „auka“ sukčiui.
E. K. „pardavė“ net herbicidą „Roundup“. Radęs skelbimą, kad vienas žemaitis ieško jo pirkti, su juo susisiekė ir sutarė dėl pardavimo. Pačių chemikalų jis neturėjo, internete tik surado jų nuotraukas ir nusiuntė pirkėjui. Apgauti nebuvo sunku: sukčius, kaip sakė, anksčiau yra dirbęs darbą, susijusi su chemija, todėl tai išmano. Taip į sąskaitą įplaukė ir 300 Eur „avansas“ už prekę, kurios nėra. Bendra užsakymo suma turėjo siekti apie pusantro tūkstančio, gal kiek daugiau.
Susisiekęs su kitu nukentėjusiuoju iš Kretingos, už neva parduodama dulkių siurblį „Festool CTL36E AC“ sukčius gavo 400 Eur. E. K. sakė nusimanantis ir tokiuose siurbliuose, nes kažkada su tokiu dirbo.
Tarsi teisindamasis, kodėl sukčiavo, E. K. pasakojo apie savo du vaikus ir draugę, kuri laukiasi. Užsiminė ir apie narkotikus, kuriuos pradėjo vartoti.
