„Institucijos pažiūrėjo liberaliai ir paleido procesą pilna apimtimi“

Pernai Širvintų policija informavo, kad 2022 metų lapkričio 4 dieną buvo užregistruotas Širvintų gyventojos pareiškimas, jog spalio 28 dieną viešoje vietoje už Širvintų rajono savivaldybės administracijos pastato esančiame skvere 2004 metais gimusi moteris tampė už plaukų ir delnu į skruostą sudavė 2007 metais gimusiai nepilnametei. Taip buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose jau paskelbtas nuosprendis šioje byloje. Kadangi nukentėjusioji yra nepilnametė, apsiribosime tik bendru šio įvykio aplinkybių paminėjimu ir priimtu verdiktu.

Patyčių mokykloje ar po pamokų tema tampa vis aktualesnė. Tam įtakos turi ne tik socialiniai pokyčiai visuomenėje, bet ir ankstyvesnė branda, didesnis jaunuolių savarankiškumas, taip pat pakitęs nepilnamečių laisvių ir pareigų supratimas, ankstyva integracija į visuomenę, aplinkinių požiūrio perdėtas sureikšminimas.

Tai, dėl ko buvo kreiptasi į policija, daugeliui galbūt pasirodys nereikšmingas dalykas, tačiau smurtas negali būti toleruojamas, nesvarbu kokios formos jis būtų patirtas. Aiškėja, kad šiuo atveju kilęs konfliktas buvo sprendžiamas netinkamomis priemonėmis ir netinkamoje vietoje. Tai, kad buvo pasirinkta vieša vietą, kad konfliktą matė aplinkiniai, paaiškina, kodėl įvykis buvo traktuotas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Baudžiamajame kodekse ši nusikalstama veika apibūdinama viešoje vietoje pademonstruotu įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais parodyta nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir taip sutrikdyta visuomenės rimtimi. Už viešosios tvarkos pažeidimą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji dar yra moksleivės. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu teigė kaltinamosios gynėjas, bylą buvo galima baigti anksčiau įstatyme numatytomis nuostatomis, „tačiau institucijos į šią bylą pažiūrėjo labai liberaliai ir paleido procesą tokiems jauniems asmenims pilna apimtimi. Konflikto priežastys buvo gana vaikiškos: viena ne taip pažiūrėjo, kita ne taip pasakė, tai nebuvo giluminės priežastys“.

Teismo paprašyta kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Mergina „yra gera moksleivė, ruošiasi studijuoti. Baudžiamojo persekiojimo tikslai bus pasiekti netaikant realios bausmės“. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir labai gailėjosi dėl šio įvykio, tikėjo, kad jos gyvenime daugiau tai nepasikartos. Ji paprašė, kad mamai būtų leista už ją laiduoti.

Posėdžio teisme metu buvo pranešta, kad tiek nukentėjusioji nepilnametė, tiek jos atstovė pagal įstatymą nėra nusistačiusios prieš kaltinamąją. Jos nesiekė, kad kaltinamajai būtų skirta kriminalinė bausmė. Nukentėjusioji neteikė civilinio ieškinio šioje byloje, neprieštaravo, kad teismas svarstytų prašymą dėl laidavimo.

Ką omenyje turėjo kaltinamosios advokatas, sakydamas, jog institucijos į šį procesą pažiūrėjo „labai liberaliai“, galima būtų diskutuoti. Galbūt advokato buvo panaudotas nevisai tinkamas išsireiškimas – ko gero, labiau tiktų frazė „labai formaliai“. Bet pačios įvykio aplinkybės iš tiesų gana vaikiškos. Po mokyklos krikštynų su dviem draugėmis nuėjusi į miesto žaidimų aikštelės skverelį prie savivaldybės, nukentėjusioji susitiko su drauge einančią kaltinamąją. Priėjusi prie jos, kaltinamoji ėmė klausinėti, ką ši apie ją pasakiusi dar rugsėjo mėnesį po pamokos.

Beje, tai nebuvo kažkas įžeidžiamo, tiesiog pareikšta vienos merginos nuomonė apie kitos išvaizdą. Galbūt nemaloni, galbūt neteisinga, bet ta nuomonė, išreikšta trumpu „fu“, tapo kibirkštimi. Kaip matome, ugnis įsiplieskė po gero mėnesio.

Kilus pasistumdymui prieš Savivaldybės langus, kaltinamoji stvėrė nukentėjusiąją už plaukų, bandė nutempti į krūmus, parversti ant žemės. Atbėgus į pagalbą nukentėjusiosios pusbroliui ir jas išskyrus, kaltinamoji dar kartą griebė merginą už plaukų ir trenkė ranka į skruostą.

Apie įvykį buvo informuota policija, nukentėjusioji kreipėsi į medikus. Per susidūrimą buvo išpeštas kuokštas plaukų, kitą dieną pasirodė mėlynė, patino, kelias dienas skaudėjo galvą. Į namus buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba.

Teismas nusprendė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas, laiduotoja paskiriant kaltinamosios mamą. Jeigu mergina, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top