Nagrinėjant prašymą paaiškėjo, kad jis vėl įtariamas dėl prievartavimo
1961 metais priimtas Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas numatė griežtą bausmę asmenims, teisiamiems dėl lytinio santykiavimo, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle.
Sovietmečiu tokie veiksmai buvo vadinami išžaginimu, o už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki 7 metų. Už nepilnametės išžaginimą, už grupinį išžaginimą ir pirmiau tokį pat nusikaltimą jau padariusio asmens įvykdytą išžaginimą, buvo baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 10 metų. Išžaginimas, jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas arba jeigu tai sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiajai, buvo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų su nutrėmimu nuo 2 iki 5 metų ar be nutrėmimo. Prispyrimas moteries lytiškai santykiauti arba kitokia forma tenkinti lytinę aistrą, jeigu tai padarydavo asmuo, nuo kurio moteris yra materialiai ar tarnybiškai priklausoma, sovietmečiu būdavo baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų.
Vyresnės kartos žmonės puikiai pamena, kad sovietmečiu tokie nusikaltimai būdavo laikomi rezonansiniais, o taip nusikaltę asmenys ne tik užsitraukdavo aplinkinių panieką, bet ir be dvejonių būdavo siunčiami už grotų.
Dažnai tenka girdėti, kad šiandien išžaginimas ar seksualinis prievartavimas rečiau sulaukia griežto teismų kirčio, nors Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos iš pirmo žvilgsnio atrodo taip pat griežtos. Tas, kas seksualiai prievartavo, t. y. tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, šiandien baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 7 metų. Už išžaginimą, t. y. lytinį santykiavimą su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, taip pat baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų.
Tačiau žmonių kaltinamai dėl didesnės tolerancijos prievartautojams ne visada yra pagrįsti. Tai patvirtina ir istorija apie širvintiškį Gintautas, kuris buvo nuteistas dėl seksualinio prievartavimo ir išžaginimo. Nuteistojo vardą pakeitėme, kad būtų išlaikytas kuo didesnis nukentėjusiosios anonimiškumas, tačiau pati istorija yra autentiška ir gali pasitarnauti kaip prevencinė priemonė kitiems.
Neaprašinėsime smulkiai, ką 2021 metų sausio 29-osios popietę viename Širvintų miesto Kalnalaukio gatvės butų išdarinėjo girtas (nustatytas 1,73 prom. neblaivumas) vyras. Vardijant jo veiksmus gali kilti įspūdis, kad teismui buvo atpasakojamas pornografinio filmo siužetas – naudodamas jėgą, fizinį smurtą, prievartautojas plėšė jos drabužius, savo auką prieš jos valią žagino įvairiais būdais ir pozomis. Nukentėjusioji prašė liautis, bet smurtautojas jos maldavimų nepaisė. Atsibudus vaikams, jis kuriam laikui paleido nukentėjusiąją grasindamas, kad viską pratęs. Aukai nuėjus į vonią, ten nusekė ir toliau naudojo prievartą, su ja lytiškai santykiavo prieš nukentėjusios valią.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai pripažino Gintautą nusikaltus ir už tai skyrė laisvės atėmimo 2 metams bausmę. Šią bausmę subendrinus su sausio 12 dienos nuosprendžiu paskirta bausme už fizinio skausmo sukėlimą tai pačiai nukentėjusiajai, bausmes iš dalies sudedant, Gintautui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams bei 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiu buvo patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir jai iš Gintauto priteista 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nepatenkintas nuosprendžiu, Gintautas jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris spalio 19 dieną jo skundą atmetė.
Ko gero, puikiai žinodamas, koks įkalinimo įstaigose vyrauja požiūris į prievartautojus, Gintautas prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 metų gegužės 6 dienos nuosprendį, atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu, pvz., – laisvės apribojimu.
Prašydamas skirti švelnesnę bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, apeliantas pažymėjo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Vyras pabandė apibūdinti save kaip rūpestingą šeimos ir vaikų išlaikytoją, gerą darbuotoją, kurį darbdavys charakterizuoja tik teigiamai. Gintautas atkreipė dėmesį, kad jo darbovietė yra parengusi garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo, kad pakeitus realią laisvės atėmimo bausmę ir sudarant galimybę toliau dirbti ir užsidirbti. Anot jo skundo, visa priteista suma nukentėjusiajai bus sumokėta „ženkliai greičiau“, nei pasiuntus nuteistąjį į laisvės atėmimo įstaigą. Be to, apeliacinė instancija buvo bandoma įtikinti, kad darbovietė atseit netgi pati įsipareigoja padengti iš nuteistojo priteistą sumą nukentėjusiajai.
Tačiau, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas nuteistojo skundą atmetė. Teistas aštuonis kartus, du iš paskutinių trijų teistumų yra už smurtinius nusikaltimus – tai Apygardos teisme nuskambėjęs Gintauto asmenybės apibūdinimas. Be to, jis teistas ir už smurtavimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, o nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarė bausmės atlikimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė Gintautui bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis už straipsnių sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą, o paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
2021 metų sausio 12 d. nuosprendžiu Gintautui jau buvo paskirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams, šios bausmės vykdymo laikotarpiu jam, be kita ko, buvo uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bet kaip matome iš vėlesnės istorijos, pamoka nuteistajam tai netapo. O tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir kelia abejones dėl pastarojo pasiryžimo nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, norą vesti socialiai atsakingą gyvenimo būdą. Anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra linkęs keistis, savo elgesio nevertina kritiškai, todėl realios laisvės atėmimo bausmės nagrinėjamoje byloje jam paskirtos pagrįstai.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuratūra nurodė, jog šiuo metu dėl Gintauto vyksta ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo, asmuo vėl įtariamas padaręs seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš tą pačią sugyventinę.
Teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ne pats atvyko į atitinkamą valstybės instituciją ar jai pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, o buvo sulaikytas policijos pareigūnų, suradus jį pagal mobiliojo ryšio telefono koordinates.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad nuteistasis nukentėjusiajai iš tiesų atlygino 500 Eur iš jai priteistų 6000 Eur, bet tai padarė paskutinę apeliacinio skundo padavimo termino dieną. Per kitus 4 mėnesius iki teismo skundo nagrinėjimo nėra jokių žinių apie kitus mokėjimus…
Gintaras Bielskis
