Vien tik per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje pradėti 243 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo. Nors augimas nėra labai didelis, tačiau sukčiavimų šįmet padaugėjo. 2022-ųjų sausį policija užregistravo 230 tokių atvejų.
Galima pastebėti tai, kad šiaip didžiojoje Lietuvos dalyje sukčiavimų netgi sumažėjo. Pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje tokių nusikalstamų veikų buvo užregistruota 10, o prieš metus – 18. Pastebimas sumažėjimas buvo ir Telšių apskrityje, kur sausį užregistruoti 7 sukčiavimai, o prieš metus jų buvo užregistruota 12.
Keliose apskrityse sukčiavimų užregistruota vienu, dviem daugiau, nei prieš metus, kai kur tiek pat. Išimtis – Vilniaus apskritis, kurioje per pirmą metų mėnesį policija pradėjo pusę visų šalyje užregistruotų ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo – 123. Pernai sausį tokių buvo tik 91.
Širvintų rajonas sausį apskrityje buvo vienintelis, kuomet žmonės nepranešė policijai nukentėję nuo sukčių. Bent tokių ikiteisminių tyrimų nebuvo užregistruota. Tačiau patikslinus skaičius pokyčiai įmanomi. Juo labiau, kad apgavikų suaktyvėjimas labai jaučiamas. Pavyzdžiui, vasario 23 dieną buvo užregistruotas 1976 m. gimusios Jauniūnų k. gyventojos pareiškimas, kad tądien apie 20.10 val. elektroniniame pašte paspaudus nesaugią nuorodą, iš sąskaitos buvo nuskaičiuoti 978,5 Eur. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Kaip galima pastebėti iš Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate užregistruojamų įvykių, dabar šio pobūdžio sukčiavimai yra „ant bangos“. Pavyzdžiui, tą pačią vasario 23 dieną Vilniaus rajono paspaudus į mobiliojo ryšio telefoną gautą aktyvią nuorodą ir suvedus banko kortelės duomenis, iš 1972 metais gimusios moters banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinta 780,48 Eur. Kitą dieną irgi Vilniaus rajone, paspaudus trumpąja žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkytės bei asmens duomenis, iš 1999 metais gimusio vyro banko sąskaitos apgaule išvilioti 245 eurai.
Pranešta dar apie 4 analogiškus atvejus, užregistruotus iki kovo 4 dienos. Visi jie turi dvi sąlygas, kurias įvykdęs asmuo tampa auka. Pirma, jis turi paspausti gautą aktyvią nuorodą, antra – suvesti prisijungimo prie sąskaitos duomenis, kurie šiaip turėtų būti žinomi tik jam. Neatlikus antrojo veiksmo, pirmasis sukčiams naudos neduoda.
Galima nujausti, kad šie elektroniniai nusikaltimai yra ne mūsų sukčių darbas, nebent vietiniai bendradarbiauja su pasauliniu sukčių tinklu. Gerai žinoma, kad daugelis sukčiavimų organizuojami Afrikoje, kad būtų sunkiau surasti galus, o ir kai kurios Afrikos valstybės su kitų šalių policija nebendradarbiauja, nes yra papirkta tų pačių sukčių. Pasaulinio lygio sukčiavimus vykdo Šiaurės Korėjos specialiosios tarnybos, teroristinė Islamo valstybė, neatmetama, jog tokiu keliu gali būti nuėjusi ir sankcijų apribota Rusija. Juk rusams geriau žinomas mūsų mentalitetas, įpročiai, lengviau pasitelkti asmenų, mokančių lietuvių kalbą. Garantuoti, kad vilniečių ar jauniūniškės pinigai nenukeliavo į sąskaitas Irane už Rusijai tiekiamus karinius dronus galėtume tik policijai išaiškinus „kibernetikus“. Tik tai mažai tikėtina, kad juos rastume Pravieniškių ar Marijampolės pataisos namuose. Čia sukčiavimais dažniausiai užsiimantys mūsų nuteistieji naudoja kitokią „metodiką“, apie ką esame rašė ne kartą.
Galbūt šie pagarsinti atvejai padės lengviau įsiminti, kokių skambučių ar žinučių galime sulaukti. Nuo sukčių apsisaugoti nėra sunku, tereikia tik prisiminti, kad besisaugantį ir Dievas saugo.
Tiesa, nusikaltėlių pasaulyje skrajoja ir šios patarlės tęsinys: „o tą, kuris nesisaugo, saugo konvojus“…
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 10 d. laikraščio numeryje.
