Gal pakelkime gulintį policininką ir įrenkime pigius šviesoforus su mygtukais

IF bendrovės pastatytas greičio matavimo stendas Kaune. kauno.diena.lt nuotr.

Neseniai rašėme apie kelio ženklą Plento gatvėje, ties VIADA degaline Širvintose. Čia stovintis ženklas „Degalinė“ ir informacinė lentelė vairuotojus nukreipia ne į VIADA, o į degalinę Zibalų gatvės gale. Esmė ta, kad ten veikusi suskystintų naftos dujų degalinė likviduota maždaug prieš kelerius metus. Objektą nusipirkęs verslininkas ją pertvarkė savo reikmėms.

Pasirodžius publikacijai, paskambino skaitytojas Alvydas. Jo manymu, šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kad Lietuvoje kelio ženklai statomi reikia to, ar nereikia. Pastatymui pinigų skiriama, o nuimti atseit tenka už dyką. Nėra suinteresuotumo.

  • Prisidengiant eismo saugumu taškomos didžiulės lėšos nebūtiniems kelio ženklams, vadinamosioms saugioms perėjoms įrengti. Į ką paversta Plento gatvė, kuri, kaip rašote, yra regioninis kelias? Gal ir buvo reikalingos kelios naujos perėjos, bet ne tiek, kiek jų anuomet pridaryta. O pastačius „Maxima“ prekybos centrą atsirado dar viena. Užuot sprendę aktualią įsisenėjusį galvosūkį, kaip sunorminti žmonių vaikščiojimą per gatvę ties turgaviete, statome kalnelių ruožus. Tapo įprasta, kad ties susikirtimu su Igno Šeiniaus gatve pervažiavę vieną perėją, automobiliai sustoja, kad praleistų pėsčiuosius kita. Užblokuojamas eismas tarp šių perėjų. Taip nebūtų, jei čia būtų pastatytas šviesoforas, reguliuojantis srautus. Tik vargu ar taip kada bus. Atseit, neekonomiška. Ko gero, būtų protingiausia gatvę iš Kelių direkcijos žinios perduoti savivaldybei ir skirti lėšų jos priežiūrai, – svarstė Alvydas.

Nelogiškumo pavyzdį jis nurodė anuomet pradėtus „guldyti“ saugos kalnelius, žmonių pavadintus „gulinčiaisiais policininkais“. Kokia iš jų nauda, jei chuliganiški vairuotojai tyčia juos gadina, „prasukdami“ ratus dygliuotomis padangomis. Užvažiuoja, ir paspaudžia akceleratorių, kad ratas prasisuktų. Kas kelerius metus juos reikia tvarkyti, keisti naujais. Turbūt tada valdžioje sėdėję jasiukevičiai, šimonėliai pasidavė naujai madai ir neįvertino, kad pas mus eismas nėra toks intensyvus, jog problemos nebūtų galima išspręsti kitomis priemonėmis. „Gulintieji policininkai“ keiksnojami vairuotojų dėl to, kad važiuojant per juos laužomos automobilių pakabos, kyla diskomfortas. Bandydami pervažiuoti švelniau, vairuotojai išvažiuoja į priešingą eismo juostą. Argi dėl to eismas tapo saugesnis, kai perėjos tapo slalomo ruožais.

Kaip ir daugelis vairuotojų, taip ir Alvydas nusivylė atnaujintais kalneliais Nepriklausomybės aikštės ribose. Jie tapo „aštresni“, gal net įrengti neatsižvelgus į modelį. Vienas kalnelių yra įrengtas ties sankryža su Jaunimo gatve. Kvaila būtų tikėti, kad per sankryžą važiuodami nepristabdome. Jei to maža, gal pakaktų ženklo „Stop“?

Alvydas atkreipė į dar vieną blogą saugos kalnelių bruožą – triukšmą. Ypač, jei per jį važiuoja automobilis su priekaba ar krovinį vežantis automobilis. Galima suprasti, kaip tas trinksėjimas, dunksėjimas nervina greta gyvenančius žmones.

  • Labai abejoju, ar rengėjai anuomet pasvarstė apie vietinius gyventojus. Reikėjo įsisavinti lėšas, užsidėti pliusiukus – tai ir varė pirmyn. Guldė „policininkus“ net kaimuose. Tiesa, norinčių, kad jie atsigultų, buvo, bet vėl klausimas, ar to pageidavo gyvenantys greta. Daugiausia triukšmavo, kaip jie save vadino – sąmoningi, dėmesingi, susirūpinę, pilietiški, bendruomeniški, – tvirtino Alvydas.

Ne su viskuo būtų galima sutikti, tačiau kažkiek tiesos yra. Teko netgi rasti paminėtą nuostatą, kad įrengiant iškiliąsias greičio mažinimo priemones turėtų būti atsižvelgiama, ar 30 m spinduliu nėra gyvenamųjų pastatų.

Taip, bet nevisai.

2009 metų birželio 9 dieną Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintų „Inžinerinių saugaus eismo priemonių projektavimo ir naudojimo rekomendacijų R ISEP 10“ V skirsnio (Iškiliosios greičio mažinimo priemonės) 75 straipsnyje kalbama apie Valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių ruožus, kurie yra gyvenvietėse ir turi gatvės požymių (šaligatviai, apšvietimas ir pan.) ir kurių paskirtis yra tranzitinė ar skirstomoji (pas mus tai būtų Plento gatvė). Apie paprastas gatves ten nekalbama, nors jose gyvenamieji pastatai būna dar arčiau. Štai, Širvintose, Nepriklausomybės aikštėje vienas namas nuo „gulinčio policininko“ stovi vos už 7 metrų, atstumai iki kitų siekia keliolika metrų, daugiausia – apie 20.

Ar tai normalu, kai gatvėms, keliams nustatomos dešimčių metrų apsaugos zonos, o tose zonose gyvenantiems ir triukšmo varginamiems gyventojams nekompensuojame už sandaresnius langus.

Alvydas teisus tuo, kad yra ir kitų priemonių, kuriomis galima būtų padidinti saugumą perėjose prie mokyklų. Pavyzdžiui, galima būtų tuose ruožuose sumažinti važiavimo greitį nuo 50 km/h iki 30 km/h ar susiaurinti važiuojamąją dalį. Galima ant gatvės grindinio užklijuoti iškilias juostas, kurių keliama vibracija primena, jog reikėtų pristabdyti. Gal net įrengti pėsčiųjų perėjos šviesoforą, kurį prieš eidamas per gatvę įjungia pats pėsčiasis. Šių priemonių eksploatacija nesudėtinga ir jų įrengimas nekainuoja tiek, kiek eismo srautus reguliuojanti šviesos sistema.

Nepamirškime ir to, kad perėjos Nepriklausomybės aikštėje, prie Širvintų pradinės mokyklos, Upelio gatvėje aktualiausios, kai dirba mokyklos. Po pamokų, vasarą, mokinių atostogų metu jos mažai naudojamos, tačiau automobilininkams vis tiek tenka kiaurą parą ištisus metus įveikti šias kliūtis ar daryti slalomo figūras.

Tokie kelio ženklai statomi Švedijoje.

O galima įrengti įsijungiančius šviesos ženklus, kaip yra Švedijoje. Ten jie važiuojančiam parodo leistiną važiavimo greitį ir atstumą iki mokyklos. Patiko Kėdainių rajone, Šėtos pradžioje įrengtas kelio stendas, kuris rodo, kokiu greičiu tu atvažiuoji ir taip įspėja, kad laikas sumažinti važiavimo greitį. Patobulinti aktyvūs stendai dar 2016-aisiais buvo pastatyti Vilniuje, Kaune. Ten ženklus pastatė draudimo bendrovė IF, pasinaudojusi proga juose dar ir pasireklamuoti. Savivaldybei nekainavo, o nauda yra. Bent jau prevencinė. Juk būtų galima bent pasvarstyti, ar pas mus nepabandžius vienokios ar kitokios praktikos, atsisakant technologiškai pasenusių „gulinčiųjų policininkų“. Siekiame tapti išmaniais miestais, gyvenvietėmis, o kylančias problemas vis dar sprendžiame fizinėmis priemonėmis. Mygtukiniai telefonai jau praeitis. Pakelkime ir prigulusius policininkus.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top