Vėjo jėgaines galbūt matysime ir nuo Kernavės piliakalnių

Vėjo jėgainė už Šešuolėlių dvaro. SWECO PAV vizualizacija

Kai Širvintų ir Molėtų rajonuose buvo nutarta vystyti vėjo jėgainių parką, netrukus kilo aštri diskusija. Galingu mūru stoję priešininkai daugiausia remiasi gamtos ir kraštovaizdžio išsaugojimo būtinybe, neatsitiktinai ir jų įkurta asociacija pavadinta „Kraštovaizdis“.

Kaip galima suprasti iš kai kurių „Kraštovaizdžio“ raštų, jie įtaria, jog parengtas parko projektas galimai būsiąs perleistas IKEA konglomeratui, kuris tapsiantis jo savininku, ir prašo IKEA tai patvirtinti arba paneigti. „Kraštovaizdis“ viešina tris šiai didžiausiai pasaulyje baldų pardavėjai siųstus raštus, bet nurodo nė į vieną dar negavęs atsakymų.

Galbūt tai tiesa, nes IKEA žinoma ir kaip įmonė, įvairiose šalyse milžiniškas lėšas investuojanti į atsinaujinančios energijos šaltinius.

Apie nesutarimus tarp UAB „Žalia žemė“ (SWECO padalinio) ir vietos gyventojais prisistatančių esą įtakingų veikėjų savo rengiamoje laidoje yra pasakojęs žurnalistas ir visuomenininkas Andrius Tapinas. Galbūt tie veikėjai iš tiesų labai įtakingi, nes kartais susidarė įspūdis, jog Tapinui kažkiek trūksta valios aiškiai ir tiesmukai sudėlioti visus taškus ant i. O gal interesų voratinklis toks painus, kad vienos tiesos paprasčiausiai nėra.

A. Tapino laidoje kalbintas projekto vystytojų atstovas sakė, kad problemos šaknys tame, jog prieštarautojai nenori horizonte matyti besisukančių malūnų sparnų. Esą jų pasipriešinimas sumažėja „nuėmus“ vieną ar kitą suprojektuotą jėgainę, pasiūlius daugiau pinigų, tačiau susidurta ir su pageidavimu jų apskritai nematyti visame kelyje į savo valdas. Per maždaug pusantrų metų asociacija įvairiais raštas užvertė krūvą institucijų, pradedant Savivaldybe ir baigiant Prezidentūra. Vienas iš tų raštų, 2023-iųjų spalį adresuotas Aplinkos ministerijai, iliustruotas vizualizacija, kaip atrodytų erdvė, žvelgiant nuo „marių“ regyklos vėjo jėgainių parko tarp Motiejūnų ir Zibalų link. Tiesa, neaišku, ar tai SWECO, ar pačios Asociacijos sukurta vizualizacija pagal SWECO ataskaitą. Dokumentas skirtas, kaip aiškinama, neigiamam vėjo jėgainių poveikiui, jame apstu įvairių užsienietiškų grafikų, lentelių, schemų apie atstumus, aukščius ir pan. Asociacija skelbia atsakymo dar negavusi, nors prabėgo daugiau kaip metai.

Jėgainių parko vizualizacija iš „Kraštovaizdžio“ rašto Aplinkos ministerijai.

Vizualizacijų, kaip jėgainės „įsipaišytų“ į rajono kraštovaizdį, galima rasti SWECO užsakyto ir prieš Šv. Kalėdas paviešintoje poveikio vertinimo ataskaitos G laidos dokumentacijoje. Jau minėto vaizdo tarp jų nėra.

Beje, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos užsakymu buvo parengta ir prieš pat Naujuosius visuomenei pristatyta Potencialių aukštų objektų (telekomunikacijos bokštų, vėjo jėgainių ir pan.) vizualinio poveikio Kernavės archeologinei vietovei vertinimo schemą (galimybių studiją). Jos autorės dr. Giedrė Godienė ir Gabrielė Jakumaitė. Ši schema (galimybių studija) neturi nieko bendro su minėtu vėjo jėgainių parku.

„Ši Galimybių studija skirta įvertinti potencialių aukštų objektų (telekomunikacijos bokštų, vėjo jėgainių ir pan.) vizualinį poveikį UNESCO Pasaulio paveldo vietovės kraštovaizdžiui, stebimam nuo svarbiausių apžvalgos taškų atsiveriančiose Neries slėnio panoramose,“ – darbą apibūdina muziejininkai. Neries slėnio panoramos – Kernavei priešingoje pusėje, nei planuojamas Širvintų-Molėtų vėjo jėgainių parkas.

Studija patraukia tuo, kad joje galima rasti nemažai istorinių nuotraukų, leidžiančių įvertinti ankstesnį Kernavės kraštovaizdį. Vienok, ši schema įdomi ir tuo, kad, apžvelgiant panoramas iš atskirų Kernavės regyklų, yra pažymėtos teritorijos, kuriose nesudarant neigiamo poveikio gali būti statomos vėjo elektrinės. Į Baltojo kalno regyklos vizualinę erdvę jos nepatektų, bet Centrinės regyklos vizualinėje erdvėje atsidurtų iki 3 vėjo jėgainių, kai nesudarant neigiamo poveikio tose teritorijose galima būtų pastatyti net 12.

Nesudarant neigiamo poveikio, iki 2 vėjo jėgainių patektų į Pilies kalno regyklos vizualinę erdvę, iki 4 – į Lizdeikos kalno regyklos vizualinę erdvę. Iš viso pažymėta net 15 galimų vėjo elektrinių taškų, artimiausi jų regykloms yra maždaug už 5 km, tolimiausi – maždaug už 10 km. Beje, maždaug už 12 km jau yra pastatyta viena vėjo jėgainė.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top