Senovėje vasario 3-iąją lietuviai šventino linus. Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadugio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantis augalas, todėl jis simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę. Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo.
Daug gydomųjų savybių turi linų sėmenys. Sėmenų nuoviras gali pagelbėti sergant skrandžio ligomis (gydo net opaligę), astma, bronchitu, tuberkulioze, plaučių uždegimu. Linų sėmenyse yra daug kalcio, fosforo, kalio, vitaminų C, E , B. Omega-3 rūgštys apsaugo organizmą nuo per didelio cholesterolio kiekio, reguliuoja kraujospūdį.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais duomenimis, 2020 metais šalyje buvo deklaruoti 788 ha linų pasėlių, 15,95 ha – Širvintų rajone. Tai maždaug 9,5 ha mažiau nei 2017 metais (25,51 ha). Pusė visų šalies linų auginta Kauno (125,7 ha), Kėdainių (101,6 ha), Jonavos (89,3 ha) ir Panevėžio (76,9 ha) rajonuose.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 29 d. laikraščio numeryje.
