Prieš 230 metų, 1792-ųjų vasario 25-ąją, Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Kernavei suteikė miesto teises, kadangi ši gyvenvietė iš seno buvo valdovų miestas.
Dabar Kernavė kartais dar pavadinama miestu, nors tokio statuso ji neturi. Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys (2017 m.), mūsų šalyje buvo 103 miestai, tarp jų ir tais pačiais 1792 metais miesto teises gavę Kupiškis, Panevėžys, Akmenė, Palanga, Marijampolė, Anykščiai, Ariogala, Daugai, Gargždai, Plungė, Raseiniai, Rietavas, Ukmergė, Vilkija ir Žiežmariai. Šiandien dalis Lietuvos miestų neturi savivaldybės centro statuso, o kai kuriuose gyvena labai nedaug žmonių. Pavyzdžiui, Tauragės apskrityje esančioje Panemunėje (miesto teises gavo jau sovietmečiu, 1968 metais) 2021 metais gyveno vos 195 nuolatiniai gyventojai ir pagal jų skaičių prilygo Respublikos (dar vadinamos Abiejų Tautų Respublikos) saulėlydžio laikų Kernavei. Apskritai beveik dvidešimtyje Lietuvos miestų šiandien nėra likę nei tūkstančio gyventojų.
Šių metų pradžioje Seimas Vilniaus ir Kauno senamiesčiams, Kauno miesto istorinei daliai Naujamiesčiui, Trakams ir Seniesiems Trakams, taip pat Kernavei ir Kernavės archeologinei vietovei suteikė istorinės sostinės teritorijos statusą. Vienas iš argumentų buvo tas, kad specialus statusas leistų laisviau panaudoti įvairias teisines, organizacines, ekonomines, finansines ir kitas priemones tokių teritorijų infrastruktūrai plėtoti.
Galbūt derėtų Kernavei, kaip vienai pirmųjų Lietuvos sostinių, bent jau grąžinti Karaliaus privilegija suteiktą miesto statusą?
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 25 d. laikraščio numeryje.
