Valstybės žemės fondo sudarytame apleistų žemių žemėlapyje rajono ūkininkai pastebėjo klaidų

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė: „Rajono teritorijoje yra daug neprižiūrimų žemės plotų, kurie naudojami ne pagal tikslinę paskirtį, tai neigiamai veikia žemės ūkio plėtrą, gadina estetinį vaizdą.“

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė: „Rajono teritorijoje yra daug neprižiūrimų žemės plotų, kurie naudojami ne pagal tikslinę paskirtį, tai neigiamai veikia žemės ūkio plėtrą, gadina estetinį vaizdą.“

Žiniasklaida skelbia, jog apleistų žemės plotų nustatymo tvarką Žemės ūkio ministerija patvirtino šių metų kovą. Sudarius žemėlapį, paaiškėjo, jog Lietuvoje yra per šimtą tūkstančių hektarų apleistos žemės. Ji pažymėta raudona spalva, už tokią žemę jos savininkams gresia didesni mokesčiai. Ūkininkai turėjo galimybę susipažinti su tokiais „raudonais“ žemėlapiais ir pareikšti savo pastabas iki liepos 1 dienos. Ūkininkai ir žemės savininkai, kurių sklypai atsidūrė Valstybės žemės fondo sudarytame apleistų žemių žemėlapyje, nerimauja dėl tokios padėties. Nors prieš porą savaičių žemėlapis, atsižvelgiant į ūkininkų prašymus ir pastebėtas klaidas, buvo patikslintas, padėtis nedaug pasikeitė. Žemdirbiams rūpimus klausimus pakomentuoti sutiko Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė.

– Reikia manyti, kad dėl piktžolėmis ir karklais apaugusių žemės plotų pribrendo būtinybė sudaryti apleistos žemės žemėlapius. Tokie plotai pažymėti raudona spalva. Kokios sankcijos laukia tų savininkų, kurių sklypuose yra „raudonų dėmių“?

– Apleistus žemės ūkio naudmenų plotus nustato valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Griežtesnis požiūris į apleistus žemės ūkio naudmenų plotus sveikintinas. Imtis priemonių, kad tokių plotų Lietuvoje mažėtų, būtina. Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo reikalavimai reglamentuoti Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame LR Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212 „Dėl Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šį Aprašą nustatyti ir apdoroti duomenys apie apleistas žemės ūkio naudmenas naudojami žemės mokesčiui apskaičiuoti. Visos Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemės ūkio naudmenų plotai nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais, tai yra interpretuojant LR teritorijos spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio Žemės palydovo. Šie duomenys kasmet atnaujinami. Žemės mokestis nebus didinamas, jei apleistų žemės ūkio naudmenų plotas yra mažesnis kaip 0,10 ha.

– Gal galite pasakyti, kur ir kaip kiekvienam piliečiui, turinčiam žemės, galima rasti tuos žemėlapius su pažymėtais apleistais plotais?

– Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt/az arba http://goo.gl/FCL7Y ir Žemės informacinėje sistemoje www.zis.lt paskelbta atnaujinta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus.

– Teigiama, jog ūkininkai nepatenkinti „iš dangaus“ padarytais žemėlapiais: jų žemėse esantys pelkynai ar įmirkusios pamiškės atsidūrė apleistų žemių žemėlapyje. Taip atsirado didesnių žemės mokesčių grėsmė, nors žemdirbiai ir dorai ūkininkauja. O tikrai apleistos pievos valdininkams nekliūva. Kodėl tiek daug tuose žemėlapiuose yra klaidų, kodėl nepatenkintųjų atsiranda vis daugiau?

– Taip, išsamiai susipažinus su apleistų plotų duomenimis, paskelbtais informacinėje sistemoje, pastebėta, kad kai kurie pateikti duomenys yra netikslūs.

– Valstybės žemės fondas, parengęs apleistų žemių žemėlapį, gavo per 8 tūkstančius ūkininkų pranešimų apie jame esančius netikslumus. Kiek tokių ūkininkų atsirado Širvintų rajone? Kaip bus taisomos širvintiškių pastebėtos klaidos ir netikslumai?

– Nuo šių metų birželio 4 dienos iki liepos 1 dienos paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje buvo sudaryta galimybė pateikti pastabas dėl apleistų žemių. Pastabas reikėjo teikti tik dėl tų apleistų žemių plotų, kurie yra sutvarkyti ir tikrai nėra apleisti. Tokius pranešimus apie apleistos žemės netikslumus ir pastebėtas klaidas Žemės ūkio skyriaus darbuotojai gavo iš 40-ties Širvintų rajono žemdirbių. Pranešimai apie netikslumus teikiami VĮ Valstybės žemės fondui registruotu laišku arba naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo elektroninėmis paslaugomis. Pagal pranešimus apie netikslumus, gautus iki liepos 1 dienos, bus tikslinamas Apleistų žemių duomenų rinkinys. Šio rinkinio duomenis numatoma naudoti 2013 metų žemės mokesčiui skaičiuoti. Pranešimai apie apleistos žemės netikslumus, gauti po kalendorinių metų liepos 1 dienos, naudojami kitų metų informacijai apie apleistas žemes atnaujinti ir žemės mokesčiui apskaičiuoti.

Ūkininkų sklypuose esantys pelkynai ar įmirkusios pamiškės atsidūrė apleistų žemių žemėlapyje.

Ūkininkų sklypuose esantys pelkynai ar įmirkusios pamiškės atsidūrė apleistų žemių žemėlapyje.

– Ar žmogus, kuris nedeklaruoja savo apleistos žemės ir negauna ES išmokų, gali būti ramus, nes jam didesni mokesčiai negresia?

– Rajono teritorijoje yra daug neprižiūrimų žemės plotų, kurie naudojami ne pagal tikslinę paskirtį, tai neigiamai veikia žemės ūkio plėtrą, gadina estetinį vaizdą. Nešienaujamų žemės plotų savininkams ar nuomotojams, nesiėmus priemonių piktžolėms išnaikinti, užtraukiamos administracinės nuobaudos. Nuobaudas pagal nurodytą straipsnį skiria Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos regioninių skyrių specialistai. Pirmą kartą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 str. skiriama nuobauda nuo įspėjimo iki 100 litų, už pakartotinį pažeidimą – nuo100 iki 300 litų. Primename, kad Širvintų rajone galioja Širvintų rajono aplinkos tvarkymo, higienos ir sanitarijos taisyklės, patvirtintos Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2009-02-27 sprendimu Nr.1-39. Jas privalo vykdyti visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Taisyklės nustato tvarką, pagal kurią tvarkytojai (įstaigos, įmonės, gamyklos, maldos namai, visuomenės ir politinės organizacijos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, vaikų ugdymo įstaigos, daugiabučių namų savininkai ar bendraturčiai, bendrabučių gyventojai, garažų, sodininkų, namų statybos bendrijos, individualių namų savininkai bei nuomininkai) tvarko jiems priskirtas ir priklausančias teritorijas. Vadovaujantis taisyklių 6 punktu, visi tvarkytojai privalo valyti, šienauti, prižiūrėti jiems priklausančias ir priskirtas teritorijas. 11 punkte teigiama, kad sklypo savininkas privalo valyti jam priklausančią teritoriją nuo sklypo įsigijimo, o nuomininkas – nuo nuomos sutarties įsigaliojimo dienos.

– Ką daryti tam žmogui, kurio žemė apleista dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių? Pavyzdžiui, pievos užlietos dėl melioracijos griovyje apsigyvenusių bebrų.

– Teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus. Bebrų populiacijos gausa reguliuojama juos medžiojant Medžioklės LR teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka. Žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams, medžioklės plotų naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas neperspektyviose (likviduotinose) bebravietėse. Bebravietė laikoma neperspektyvia (likviduotina), jeigu dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos statiniams, dėl pastatytos užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar kitos naudmenos, miškas arba užtvanka yra ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingoje upėje ar jos ruože, kurie patvirtinti LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144.

– Žemdirbiai teigia, jog liepos mėnesį neįmanoma nustatyti, ar plotas apleistas, ar ne, jeigu ūkininkui pagal ES reikalavimus iki rugpjūčio 1 dienos, o dalyvaujantiems kraštovaizdžio programose iki rugsėjo 30 dienos suteikta teisė nusišienauti pievas ir ganyklas. Ar čia nebus eilinė proga valstybei pasipinigauti iš nesuskubusių susitvarkyti ūkininkų?

– Ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG/ha. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotai, didesni nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugę taip tankiai, kad nebūtų prieinami gyvuliams ganyti. Žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių. Ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti krūmų ir medžių, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis.

– Ačiū už pokalbį.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top