Metų pradžioje Lietuvoje buvo 103 miestai, tarp kurių Širvintos pagal gyventojų skaičių užėmė 45 vietą.
Lietuvoje gyvuojanti administracinio suskirstymo sistema faktiškai paveldėta iš sovietmečio, todėl turime tokių miestų, už kuriuos yra didesnės net kai kurios mūsų rajono gyvenvietės. Galbūt vertėtų pagaliau ją peržiūrėti ir nustatyti labiau suprantamus kriterijus. Juk kažkiek keista, kai, sakykime, mažiausias šalies miestas Panemunė su 222 gyventojais yra mežesnis už 256 gyventojus (2021 metų surašymo duomenys) turintį Bartkuškį Širvintų rajone, kuris net neturi miestelio statuso ir yra eilinis kaimas.
Aiškesni kriterijai suteiktų patrauklumo, pasitarnautų ir jų perspektyvai, planavimui. Tik ar kam tai rūpi, kai skandaluose klimpstantys politikai užsiima tramdomųjų marškinių nacionaliniam transliuotojui siuvimu…
Gal kam bus didelė naujiena, tačiau tai – tikras faktas: labiausiai per praėjusius metus startavo Ukmergė, savo gyventojų skaičių išauginusi kone 5 proc. Vos per 2025 metus šis miestas pridėjo 1037 gyventojus.
Gyventojų skaičiaus augimas atskleidė, kad kaimyniniame mieste katastrofiškai trūksta butų, todėl pernai ten buvo nutarta statyti du septynių aukštų daugiabučius namus. Metų pradžioje Ukmergė buvo 12–tas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, nusileidžianti Kėdainiams, bet lenkianti Žemaitijos sostine tituluojamus Telšius.
Tai gražioji šio dalyko pusė. Kaip matome, virš rožinės Ukmergės miesto ateities ėmė telktis juodi debesys. Kol kas nedrąsiai, prislopintai, bet ėmė sklisti naujienos, kad Ukmergės laukia blogesnis likimas, nei Kapčiamiesčio.
„Prie pat Ukmergės – mirtiną grėsmę gyventojams galintis sukelti objektas. Šalia Ukmergės, Vyriausybės nutarimu ir vietos valdžios pritarimu, netrukus atsiras visų vietos gyventojų sveikatai ir gyvybei grėsmę galintis sukelti objektas. Savivaldybės taryba ir meras pritarė, kad visai šalia miesto būtų statomi milžiniški karinės amunicijos sandėliai. Tam skirta net 300 hektarų miško prie pat miesto. Didelė dalis miško bus iškirsta. Kita dalis aptverta ir nepasiekiama gyventojams. Planuojama, kad objektas bus pastatytas iki 2028 metų. Karinės amunicijos sandėliuose dažniausiai laikomi sprogmenys, sviediniai, raketos, šaudmenys, ginklai. Tokie objektai karinio konflikto metu tampa pagrindiniais priešų taikiniais. Kadangi šiuo atveju sandėliai bus įrengti prie pat Ukmergės miesto – karo atveju tai kels padidintą pavojų visiems Ukmergės ir apylinkių gyventojams. O ir taikos metu toks objektas yra padidinto pavojaus zona. Pasitaiko atvejų, kai dėl tam tikrų technologinių priežasčių įvyksta sprogmenų ar amunicijos savaiminė detonacija ir įvyksta sprogimas,“ – naujiena dalijosi žurnalistas Kristupas Krivickas, kurį laiką dirbęs Širvintų merės patarėju.
Jei bent dalis teiginių yra tiesa, stulbina, kad tokie sprendimai mūsų valdžios priimami visiškai neatsižvelgiant į gyventojų interesus. Ministerija nusprendė, Taryba pritarė, ir valio! Kai Širvintose vyko planuojamo vėjų jėgainių parko aptarimas sostinės turtuoliai, prisidengdami paukščiukų ir šikšnosparniu apsauga, sukėlė tokį triukšmą, kad projektas įstrigo ilgam. Ant plauko pakibo ir reali nauda, kurią būtų gavęs rajonas. Kasmet į biudžetą sumokami keli milijonai eurų mokesčių, pigesnė elektra gyventojams, švietimo įstaigoms… O juk tas objektas rajone realios grėsmės niekam nekėlė. Ukmergės atveju panašūs sostinės veikėjai pasistengė visai kitaip.
Kam turėtų dėkoti ukmergiškiai? Savo išrinktai Seimo narei, kuri irgi geriau žino, ko reikia vietos žmonėms. Tarsi Lietuvoje nebėra nuošalesnių vietų, kur būtų galima pastatyti tokį objektą. Karo atveju arsenalai ir amunicijų sandėliai bus atakuojami pirmiausia, o su jais – ir greta esantis miestas. Matome, kaip trukdžių suklaidinti dronai nuklysta šimtus ir tūkstančius kilometrų, tai jiems nuklysti kelis kilometrus – vienas juokas.
Jau prognozuojama, kad šis objektas nekilnojamojo turto vertę Ukmergėje sumažins kelis kartus. O gal jau ir sumažino.
To paties mapijoziai.lt duomenimis, šiuos metus Širvintų miestas sutiko turėdamas 5568 gyventojus. Demografiniai pokyčiai kol kas neguodžia: per metus Širvintose sumažėjo 81 gyventoju, o nuo 1989 metų širvintiškių skaičius sumenko 1874 (pernai Rūdiškėse gyveno 1885 žmonės). Per 36 metus netekome ketvirtadalio (25,18 proc.) buvusių gyventojų.
Vis dėlto pernykštė statistika teikia vilties, kad gyvenimas periferijoje dar gali pasukti nauja vaga. Be jau minėtos Ukmergės, didžiausią augimą be šalies kurortų, kas savaime suprantama, fiksavo ir tokie miestai, kaip paminėtoji Panemunė (+4,23 proc.), Skaudvilė (+1,43 proc.), Smalininkai (+1,24 proc.), Venta (+1,12 proc.). Gal konkrečiais skaičiais juose gyventojų labai ir nepadaugėjo, tačiau šie faktai rodo, jog žmonės mato savo ateitį ne tik Vilniuje ar Neringoje.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
Straipsnyje yra paminėtas ne vienas aktualus aspektas: Lietuvos teritorinis – administracinis suskirstymas; propaguojama ir vystoma karinė pramonė, kaip atskira ir prioritetinė ūkio šaka; kariniai objektai – poligonai ir amunicijos sandėliai; Kapčiamiestis / Ukmergė / Širvintos; miškai ir jų kirtimas; nekilnojamojo turto vertė ir jos mažinimas (gyventojų nenaudai); gyventojų apklausos ir / arba referendumai; nacionalinis transliuotojas – LRT.
Komentuoti ir aptarinėti kiekvieną įvardytą aktualų aspektą – gausis antras ne trumpesnis arba ilgesnis straipsnis komentaruose.
O trumpai, problema – juridinio asmens „Lietuvos Respublika“, įmonės kodas: 111105555 (firma „Lietuvos Respublikos vyriausybė“, direktorė K.Jurgaitienė, JAV ir firmos filialas „Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija“, Lietuva) politinė – administracinė sistema ir jos laikini administratoriai, orientuoti į pinigus ir politinės įtakos bei asmeninių pozicijų išlaikymą.