Sausis tapo pirmuoju mėnesiu, kai už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją vėl mokėsime pilną kainą. Prieš pusmetį Seimas valdančiųjų balsais panaikino dalį PVM lengvatų, tarp jų – ir tokiam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms. Už praėjusį mėnesį suvartotą energiją mokėsime jau 21 proc., o ne 9 proc. PVM priedą.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pokyčius mokesčių reformoje palaikė 77, prieš buvo 19 ir susilaikė 16 parlamentarų. Visi balsavę socialdemokratai ir žemaitaitininkai spaudė mygtuką už PVM lengvatos panaikinimą. Balsavusieji už didesnių mokesčių surinkimą, tarp kurių pareigingai mygtuką spaudė ir Deltuvos pietinėje apygardoje širvintiškių balsais išrinkta socialdemokratė Indrė Kižienė, nepritarė konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymui taikyti tarpinį 12 proc. PVM tarifą.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė į Anušausko pastabą atkirto, kad pažeidžiami gyventojai nepatirs energetinio skurdo, mat jiems šildymas bei malkos bus kompensuojamos per kompensacijas, o tai kas panaikinta, tai „netikslingos lengvatos“.
B. Vėsaitės teiginius kartojo ir širvintiškiams makaronų kabinti atvykęs Remigijus Žemaitaitis. Aiškindamas, kodėl neliko PVM lengvatos, jis minėjo jo taikiniu tapusios LRT vadovės prabangų butą sostinės senamiestyje, už kurio šildymą savininkė, gaunanti per 8 tūkst. eurų, dėl PVM lengvatos moka mažiau.
Gaila, kad Seimo narys nepateikė, kokia turtuolių ir paprastų piliečių dalis gyvena butuose. Naikindami lengvatą šildymui galbūt tik keliems procentams turtingos visuomenės (šios atstovai paprastai gyvena individualiuose namuose, neretai naudoja modernius atsinaujinančios energijos šaltinius, taigi PVM lengvata nesinaudoja), valdantieji ją panaikino didelei daliai visuomenės, gyvenančios standartiniuose butuose.
Naujose sąskaitose, kurios mus pasieks netrukus, šildymas bus pabrangęs ne tik dėl panaikintos PVM lengvatos. Mokėtiną kainą užaugins ir šaltesnis nei įprasta sausis.
Apie tai, kokias sąskaitas gaus gyventojai, vienareikšmiškai negalima kalbėti. Tam įtakos turi ne tik šilumos kaina regionuose, bet ir daugiabučių specifika. Vis dėlto, prieš kelias savaites atliktais VERT skaičiavimais, orams už lango sausio mėnesį išliekant tokiems patiems iki sausio pabaigos (prognozė beveik pasitvirtino), renovuotose senos statybos namuose 60 kv. m dydžio buto šildymo sąskaita gali siekti apie 113 Eur (2025 metų sausį – apie 76 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose – apie 187 Eur (2025 metų sausį – apie 127 Eur).
Vien dėl to, kad vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM, sąskaitos vidutiniškai didės dar 8–22 Eur, priklausomai nuo būsto ir šilumos suvartojimo, skaičiuoja VERT ir rekomenduoja gyventojams vertinti šildymo sąskaitas ne tik pagal galutinę mokėtiną sumą, bet ir pagal suvartotos šilumos kiekį.
Juokaujant galima pasakyti, kad valdančiųjų buldozerį per PVM lengvatas stūmusi Indrė Kižienė kas mėnesį širvintiškių kišenes apkraustys iki 20 Eur.
Kas dėl sausiui nustatytos šilumos kainos Širvintose, ji iš pirmo žvilgsnio neatrodė labai bauginanti. Pagal mažiausią kainą esame penkti Lietuvoje – 7,08 ct/kWh (čia ir kitur – be PVM), kai vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sudarė 7,97 ct/kWh.
VERT skaičiavimu, šiluma Širvintose su 21 proc. PVM kainuos 8,57 ct/kWh. Tai, beje, 2,3 ct/kWh mažiau nei kaimyninėje Ukmergėje, 0,76 ct/kWh mažiau nei būtų parašyta sąskaitoje, atsiųstoje Žemaitaičio įvardytai LRT vadovei.
Kai kur skaičiai gerokai didesni. Pavyzdžiui, visa kilovatvalandės kaina Ignalinoje siekia 14,52 ct, Biržuose – 14,92 ct, Lazdijuose – 15,33 ct, kai mažiausia kaina pamalonintiems uteniškiams ji sudaro vos 6,66 ct.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
o Jonas būtų pridėjęs 20? 😀