Kas dešimtmetį atliekamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atskleidė įvairiapuses visuomenės kaitos tendencijas. Gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, o visuomenė sensta. Tačiau daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tai tik keli iš šią savaitę oficialiai paskelbtų 2021 metais vykusio gyventojų surašymo duomenų.
2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 2 mln. 810 tūkst. 761 nuolatinis gyventojas, iš jų 1 mln. 505 tūkst. 796 moterys ir 1 mln. 304 tūkst. 965 vyrai. Per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 232,6 tūkst. (7,6 proc.). Netekome tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus.
Labiausiai gyventojų sumažėjo Pagėgių savivaldybėje, Skuodo, Pakruojo, Kelmės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse – šios savivaldybės nuo 2011 metų neteko penktadalio gyventojų.
Gyventojų surašymo duomenimis, Širvintų rajono savivaldybėje gyveno 15 023 gyventojai. Jie sau gyventi rinkosi Širvintų miestą ir 347 kaimo vietoves. Nuo praėjusio gyventojų surašymo 2011 metais gyvenamųjų kaimo vietovių rajone sumažėjo 8, o nuo 2001 metų – net 50, kadangi 2001 metais savivaldybės teritorijoje dar buvo 397 kaimo vietovės!
Tarp kaimiškųjų vietovių daugiau kaip pusėje (198) gyveno mažiau kaip 10 gyventojų, maždaug kas trečioje (109) – nuo 10 iki 49 gyventojų.
Per praėjusį gyventojų surašymą dar turėjome dvi gyvenvietes, kuriose gyveno 400-500 gyventojų, dabar tokia liko tik viena. Vis dar turime gyvenvietę, kurioje gyvena bent 500 gyventojų. Tai Širvintų kaimas.
Per du dešimtmečius nuo 9 iki 5 sumažėjo gyvenviečių, turinčių 200-299 gyventojus, nuo 6 iki 2 – turinčių 300-399 gyventojus.
Gyventojų surašymo duomenimis, 2021 metais Lietuvoje gyveno 133 valstybių piliečiai (2011 metais gyveno 108 valstybių piliečiai). Skaičiuojant mūsų rajono gyventojus, 7 jų turėjo Baltarusijos, 5 – Lenkijos, 13 – Rusijos, 4 – Ukrainos, 15 – kitų valstybių pilietybę. 24 savivaldybės gyventojai turėjo daugiau kaip po vieną pilietybę, o 12 gyventojų buvo asmenys be pilietybes.
Širvintų rajone surašyti 13 150 lietuvių (87,53 proc.). O štai lenkais pas mus save laikė 1291 rajono gyventojas (8,59 proc.). Daugiausia jų buvo tarp 45-64 metų sulaukusių šios tautybės žmonių. Lenkais užrašyti 32 vaikai iki 5 metų. Tarp sulaukusių 5-19 metų buvo 95 lenkai.
254 Širvintų rajono gyventojai save laikė rusais (iki 5 metų surašyti tik 5), 64 – baltarusiais (iki 35 metų nebuvo nė vieno), 51 – ukrainiečiais (iki 5 metų – 4). 45 Širvintų rajono gyventojai save priskyrė kitų tautybių žmonėms (iki 5 metų – 3). 168 rajono gyventojų tautybė nenurodyta (iki 5 metų – 5).
Tarp rajono teritorijų mažiausiai apgyvendinta buvo Kernavės seniūnija – 399 gyventojai: 353 lietuviai, 29 lenkai, 8 rusai, 6 nenurodė.
Čiobiškio seniūnijoje suskaičiuoti 647 gyventojai: 627 lietuviai, 17 lenkų, 3 rusai, 4 ukrainiečiai.
Alionių seniūnijoje – 706 gyventojai: 548 lietuviai, 125 lenkai, 18 rusų, 9 nenurodė.
Zibalų seniūnijoje iš 941 gyventojo lietuviais save laikė 893. Taip pat buvo 18 lenkų, 15 rusų, 3 nenurodė.
Musninkų seniūnijoje – 977 gyventojai, iš jų 926 – lietuviai, 32 lenkai, 13 rusų, 5 baltarusiai, 3 ukrainiečiai, 6 kitų tautybių, 3 nenurodė.
Gelvonų seniūnijoje – 1035 gyventojai: 988 lietuviai, 27 lenkai, 9 rusai, 4 baltarusiai, 4 nenurodė.
Jauniūnų seniūnijoje gyveno 1626 gyventojai: 886 lietuviai, 634 lenkai, 37 rusai, 15 baltarusių, 14 ukrainiečių, 8 kitų tautybių, 32 nenurodė.
Širvintų seniūnijoje – 2865 gyventojai, iš jų 2638 – lietuviai, 115 lenkų, 43 rusai, 22 baltarusiai, 4 ukrainiečiai, 6 kitų tautybių, 34 nenurodė.
Širvintų mieste gyveno 5827 gyventojai: 5290 lietuvių, 292 lenkai, 108 rusai, 21 baltarusis, 17 ukrainiečių, 20 kitų tautybių, 73 nenurodė.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 23 d. laikraščio numeryje.
