Lapkričio 11 dieną sukaks metai, kai įsigaliojo sutartis dėl Širvintų rajono savivaldybės skaitmeninės kapinių duomenų bazės sukūrimo, administravimo procesų modernizavimo ir skaitmeninimo. Šį europinėmis lėšomis finansuojamą projektą vykdo mūsų rajono Savivaldybės administracija, veiklas planuojama baigti 2026 metų balandžio 30 dieną, o bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro kiek daugiau nei 137 tūkst. eurų.
Įgyvendinus projektą bus pagerintas su kapinėmis susijusių paslaugų tiekimas, atveriant visus duomenis gyventojams ir taip skaidrinant laidojimo ir kapinių administravimo procesus.
Ko gero, ne visiems yra žinoma, kad Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje skaičiuojama veikiant 43 kapines, kurių bendras plotas artėja prie 18,5 ha. Preliminariais skaičiavimais, šiose kapinėse yra palaidota apie 16,5 tūkst. žmonių – daugiau, nei šiuo metu savivaldybėje esama gyventojų. Per metus visose kapinėse išduodama apie 350 leidimų laidoti.
Šiaip, skaičiuojant ir neveikiančias kapines, Širvintų rajone jų yra net 80.
2023–iųjų pabaigoje Savivaldybės patvirtinto kapinių sąrašo duomenimis, daugiausia kapinių yra suskaičiuota Gelvonų seniūnijoje – 19. Seniūnijoje yra 8 neveikiančios kapinės, tarp jų Gelvonų miestelio žydų senosios kapinės, Maskoliškių kaimo sentikių kapinės, taip pat Gelvės viensėdyje esančios Totoriškių kaimo kapinės (Totorių kapai).
15 kapinių turi Širvintų seniūnija, iš jų tik 6 veikiančios, o 1 – riboto laidojimo Dubių kaimo kapinės. Šios Širvintos upės kilpoje, mažiau nei 100 m nuo upės įkurtos kapinaitės užima tik 5 a plotą ir yra mažiausios kapinės rajone, kuriose vis dar laidojama, tiesa, čia atgulti gali ne visi. Skirtingai nei veikiančiose, riboto laidojimo kapinėse paprastai nėra leidžiama formuoti naujų kapaviečių, o esamose laidoti galima tik praėjus 25 metams nuo paskutinio palaidojimo ir tik įrodžius giminystę su kapavietėje palaidotais asmenimis.
Pasigirsta balsų, kad neveikiančių kapinių statusas nėra geras ir prieštarauja lietuvių tradicijoms. Jeigu nelaidojama kapinėse, jos ilgainiui sunyksta, nes nelieka, kas prižiūri kapus. Ribotas laidojimas laikomas geru būdu kapinėms „atgaivinti“, ypač populiarėjant kremavimui. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą, kremuoti žmogaus palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o kremuotų palaikų pelenai išbarstomi kapinėse esančiame kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius, ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamose Kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose. Kremavimo įmonė kremavimo registracijos žurnale nurodo, kuriose kapinėse kremuoti palaikai bus laidojami (saugomi), arba pažymi faktą, kad kremuoti palaikai nebus laidojami (saugomi) kapinių tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
Užuot sudarant naujas prielaidas mirusiųjų pelenus barstyti jūroje ar upėse, gal būtų galima nedrausti bent jau laidoti urnas su pelenais ar išbarstyti kremuotus palaikus dabar neveikiančiose kapinėse. Prieš 8 metus panašiai buvo pasielgta su neveikiančiomis Aleksoto kapinėmis Kaune, kai jų statusas miesto savivaldybės Tarybos buvo pakeistas į riboto laidojimo. Taip tikėtasi paskatinti žmones tvarkyti nykstančių kapinių aplinką.
Tarp neveikiančių yra Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapinės Puorių kaime. Seniūnijoje taip pat veikia 10 a ploto Prienų kaimo sentikių kapinės.
13 kapinių yra Zibalų seniūnijoje, 5 jų – veikiančios, 1 – riboto laidojimo Šešuolėlių II kaime. Seniūnijoje veikia 23 a ploto Šventakalnio kaimo sentikių kapinės – antros tokios veikainčios sentikių kapinės rajone.
10 kapinių, iš jų net 9 veikiančias, turi Jauniūnų seniūnija. Įdomiausia, kad didžiausios jų – beveik 66 a ploto Žarnavagių kaimo kapinės (naujos) – yra neveikiančios. Mažiausios – 6 a Šiaulių kaimo kapinės, tuo pačiu esančios mažiausios neribotai veikiančios kapinės Širvintų rajone.
9 kapines galima aplankyti Musninkų seniūnijoje, 3 jų – veikiančios, o Musninkų miestelio I–osios kapinės yra riboto laidojimo.
Alionių seniūnijoje iš 5 kapinių veikia dvejos, iš jų didžiausios – 40 a ploto kapinės Alionių I kaime.
2 iš esančių 5 kapinių veikia ir Čiobiškio seniūnijoje.
Širvintų miestas turi 3 kapines, tarp jų – didžiausias savivaldybėje Širvintų miesto (Paširvinčio) kapines, užimančias beveik 5,5 ha.
Tik vienerios kapinės yra Kernavės seniūnijoje, ir jos yra veikiančios. Tai 2 ha ploto Kernavės miestelio kapinės – trečios pagal dydį mūsų savivaldybėje.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
Pelenų išbarstymas arba laikymas spintoje yra didžiausia nesąmonė. Už tai turi buti baudziama.