Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė sako nuolat iš sutiktų gyventojų girdi nerimo kupinus klausimus dėl planuojamo įvesti nekilnojamojo turto mokesčio. Vieni teiraujasi, ar merė deda kokias nors pastangas, kad tas mokestis kuo mažiau paliestų paprastus rajono žmones, ir taip vos suduriančius galą su galu. Kiti tiki, kad bauginančius mokesčius ruošiasi kelti pati Savivaldybė, tad prašo to nedaryti.
- Kodėl taip žmonės mano, iš dalies suprantama, – svarsto Živilė Pinskuvienė – Jie yra girdėję, kad komercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčių dydį nusistato pačios savivaldybės. Daugelis vietos valdžią kaltina ir dėl padidėjusio žemės mokesčio, nors šiuos dydžius nustatome ne mes. Tenka aiškinti, kad savivalda su planuojamais pakeitimais niekaip nėra susijusi, o nuo 2019 metų rajone nebuvo padidinti jokie minėti mokesčiai.
Gal kam ir sunku bus patikėti, tačiau savivaldybių vadovai dažnai informuojami tiek, kas patenka į žiniasklaidos rankas ar atsiunčiama formaliai „atsiklausti nuomonės“ vietose.
Būtent taip yra nutikę ir su planuojamu nekilnojamojo turto mokesčiu. Tik gavus raštą iš Savivaldybių asociacijos paaiškėjo, kad dalis to, kas neseniai buvo atsargiai aptariama portaluose ir televizijose, gali būti panašu į tiesą. Tik balandžio viduryje (!) buvo gautas Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymas savivaldybių vadovams pateikti pastabas dėl mokesčių įstatymų pakeitimo projektų. Tik tada iš Asociacijos buvo gauti ir „pagal gavėjų sąrašą“ Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikti įstatymų projektai.
Nepritaria daugelio projektų nuostatoms
Užbėgant už akių reikia pasakyti, kad Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė kategoriškai pasisakė dėl daugelio planuojamų pakeitimų.
„Nepritariame visų pateiktų projektų nuostatoms, išskyrus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo projekto nuostatoms dėl saldintų gėrimų apmokestinimo akcizais,“ – savo atsakymą Lietuvos savivaldybių asociacijai pradeda Savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė.
Kitokio atsakymo iš mūsų rajono vadovės vargu ar buvo galima tikėtis. Dar 2023-iųjų rudenį, kai pirmą kartą plačiau buvo pristatomi tuometinės konservatorių, liberalų ir laisviečių valdžios kėslai dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo ir paaiškėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos pozicija, viena aktyviausių kovotojų su planuojamu plėšikavimu tapo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Tai ji „Lietuvos ryto TV“ laidoje „24/7“ laidoje Edmundui Jakelaičiui argumentuotai įrodinėjo, kaip planuojamas įvesti mokestis skausmingai atsilieps būstų turėtojams. Per drąsu būtų sakyti, kad būtent Pinskuvienė sustabdė tokių mokesčių traukinį, tačiau ji tyliai nestovėjo kamputyje, kaip elgėsi valdančiųjų deleguoti savivaldybių merai ar tie patys socialdemokratai, kone uzurpavę Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Jau tada nuskambėjo ir Živilės Pinskuvienės perspėjimas, kad, iki rinkimų nepavykus prastumti Gentvilo ar Lingės projektų, tokį nekilnojamo turto mokestį įves socialdemokratai. Merė sako, kad tada mažai kas tuo patikėjo ir neatkreipė dėmesio, jog tarsi opozicijoje buvę socialdemokratai per tas diskusijas ir iečių laužymus sėdėjo ausis suglaudę ir nekėlė balso prieš valdančiuosius. Po metų valdžią perėmę sysininkai ir blinkevičiukai pasimokė iš konservatorių padarytų klaidų. Jei dešinieji atvirai rodė savo planus, šitie, kaip nuo seno būdinga tos politinės pakraipos atstovams, darbuojasi pogrindyje.
- Dabar nemažai „praregėjo“, kad nuo pirmų savo rinkiminės kampanijos žingsnių socialdemokratai visiems melavo ir visus maustė, o akli kurmiai už juos balsavo. Socialdemokratai tiek susipainiojo savo meluose, kad dabar ir patys nebežino, ką tada žadėjo, o ko ne, – sako Širvintų rajono merė.
Merė sako iš kai kurių rajono gyventojų girdinti, kad šie balsavo už socialdemokratų pažadus. „Ir kaip čia taip nutiko, kad gauname visai ne tai, ką mums žadėjo?“ – svarsto. Galima būtų pasakyti: ką norėjote, tą ir turite. Tačiau tai būtų nugaros atgręžimas ir taip apgautiems žmonėms.
Mokesčių sistemos pokyčiai atsilieps ir skurstantiesiems
Aiškindama, kodėl ji nepritaria planuojamiems mokesčių projektams, Živilė Pinskuvienė sako, kad tai ją įpareigoja rajono žmonės.
- Visuomet už rajono gyventojus stojau mūru, – nerenka žodžių Živilė Pinskuvienė. – Taip bus ir šįkart. Patikėkite, mokesčių našta, kuri bus uždėta gyventojams ant pečių, ne vienam bus per sunki. Pikčiausia, kad ragindami žmones veržtis diržus ir kolektyviai prisidėti prie valstybės saugumo, įstatymų leidėjai kita ranka atleidžia savo diržus, mokesčių mokėtojų sąskaita didindamiesi atlyginimus, parlamentines ir kitas išmokas. Galbūt solidarumą reikėtų pradėti rodyti nuo savęs: „Ei, žmonės, pasekite mūsų pavyzdžiu!“
Kai kas gali manyti, kad dalis planuojamų mokesčių sistemos pakeitimų jų nepalies. Bet tai tik savęs apgaudinėjimas. Štai Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo projektu siūloma apmokestinti draudimo įmokas pagal ne gyvybės draudimo sutartis. Tačiau tai padidintų šių paslaugų kainos padidėjimą patiems sąmoningiausiems gyventojams, kurie draudžia savo turtą ir, atsitikus nelaimei, neprašo valstybės paramos. Būtent tokią poziciją rašte Savivaldybių asociacijai išdėstė Živilė Pinskuvienė.
Arba planai didinti pelno mokestį. Juk tai turės neigiamą efektą – jie bus žalingi ekonomikos augimui, jos plėtrai ir šalies konkurencingumui. Mažės įmonių pajamos, tai atsilieps atlyginimams, darbo vietoms. Dalis pajamų netekusių žmonių paprašys pagalbos iš savivaldos. Tačiau Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekte siūlomas lengvatinio PVM tarifo šildymui, karštam vandeniui ir malkoms panaikinimas ženkliai padidintų savivaldybių išmokamų kompensacijų sumas nepasiturintiems gyventojams, nes panaikinus lengvatinį tarifą numatoma peržiūrėti šiuo metu Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu numatytus būsto šildymo išlaidų kompensacinius mechanizmus.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektu siūloma didinti pajamų mokesčio tarifus, kas mažintų gyventojų gaunamas pajamas. Per žiniasklaidą bandoma tikinti, jog „mažesnes pajamas gaunančių žmonių tai nepalies“, tačiau nutylima, kas valdžios yra laikomi gaunantys tokias menkas pajamas. Tik vienas pavyzdys: anksčiau gaunant pajamas ne iš darbo santykių, 15 proc. buvo apmokestinami tie, kas per metus uždirba ne daugiau 120 vidutinių darbo užmokesčių. Dabar tokia riba nurėžta iki 12 vidutinių darbo užmokesčių. Net dešimt kartų nuleista kartelė. Tuoj net užsidirbantys minimumą bus prilyginti turtuoliams!
Taikinyje – vidutines pajamas gaunantys žmonės
Svarbiausi, žinoma, atidundantys pokyčiai dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo.
„Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma nauja nuostata apmokestinti papildomu tiksliniu 0,2 procento tarifu kitos nei nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (naudojamą komercinei veiklai) ženkliai padidintų mokesčio mokėtojams mokesčio naštą ne tik dėl to, kad tai naujas tarifas, bet ir dėl to, kad bus perskaičiuojamos nekilnojamojo turto vertės, kurios prognozuojama didės net apie 80 procentų,“ – rašoma Živilės Pinskuvienės rašte Asociacijai.
- Atsižvelgiant į šiuo metu esamą geopolitinę padėtį, mums yra suprantamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekis stiprinti valstybės finansinius pajėgumus siekiant prisidėti prie valstybės gynybos finansavimo. Tačiau tuo pačiu manome, kad prie šalies saugumo didinimo turėtų ženkliau prisidėti turtingi asmenys. Tuo tarpu šiais mokesčių pakeitimais norima padidinti mokesčių naštą vidurinės klasės gyventojams, kurie ir taip suneša didžiąją dalį pajamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, – sako Živilė Pinskuvienė.
Jos pastebėjimu, centrinė valdžia, suprasdama, kad iš nedirbančio pensininko papildomai nepaimsi, nebent atimsi, ką duodi, užsimojo pajamas didinti būtent vidutines pajamas gaunančio žmogaus sąskaita. Valdžia galbūt paskutinių jų kelnių ir nenumaus, bet pasistengs, kad dėvimos būtų paskutinės.
- Todėl tokiam nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui kategoriškai nepritariame ir tai išdėsčiau rašte, – ryžtingai nusiteikusi merė.
Ji įspėja, kad dabar bandoma įteigti, jog „paprastiems kaimiečiams“ nėra ko jaudintis, jų turtas esą nevertingas ir jokie mokesčiai negrės. Pirmiausia, taip kalbėdama, valdžia pripažįsta, kad mūsų žmonės yra neturtingi Europos Sąjungos gyventojai. Antra, yra dvi skirtingos sąvokos, kaip rinkos vertė ir mokestinė vertė. Pastarosios svertai yra valdžios rankose. Lyg mostelėjus burtų lazdele net kaimo grytelė anksčiau ar vėliau gali tapti mokesčio objektu.
Teks mokėti ne kelis, o dešimtis ir šimtus eurų
Pasirodžius pirmosioms nuotrupoms iš sudėliotų įstatymų projektų, žiniasklaidoje buvo skaičiuojama, kiek realybėje žmonės mokės už turimą nekilnojamąjį turtą. Skaičiavimų būta įvairių, nes skyrėsi pateikiami skaičiai, o jau nutekėjusius į viešumą netrukus keitė nauji. Iš Savivaldybių asociacijos gautame rašte tie skaičiai beveik atkartojami. Pavyzdžiui, iki 40 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas esą nebus apmokestintas. Toliau žirklės būtų tokios: už 40-200 tūkst. eurų vertės turtą būtų taikomas 0,1 proc. metinis mokestis, už 200-400 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., už 400-600 tūkst. eurų vertės – 0,5 proc., už didesnės kaip 600 tūkst. eurų vertės – 1 proc.
- Raminama, kad daugumai gyventojų per metus tektų mokėti po kelis eurus, – sako merė. – Tai būtų neskausminga, tačiau solidaru. Bet nepasakoma, kad dar 2021 metais masinio vertinimo būdu nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra laikina, Registrų centras netrukus ją planuoja didinti net 80 proc. Štai tada ir paaiškės, kokias realias sumas kiekvienas trauks iš kišenės.
Keli pavyzdžiai. Sakykime, vienas iš Upelio g. 22 name esančių 3 kambarių butų dabar vertinamas 33 700 Eur ir už tokį nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikėtų. Bet padidinus jo mokestinę vertę 80 proc., ji taptų 60 660 Eur. Nustatyta 40 tūkst. eurų riba – neapmokestinama, o už likusius 20 660 Eur reikėtų per metus mokėti 41,32 Eur. Štai tau žadėti keli eurai!
Įdomumo dėlei pasidomėjome vienu į akis kritusiu individualiu gyvenamuoju namu Širvintų kaime, Draugystės gatvėje. Tai palyginti naujos statybos, tačiau ne itin didelis gyvenamasis namas. Tuo adresu dar yra pagalbinis pastatas, keli kiti inžineriniai statiniai, žemės sklypas. Už gyvenamąjį namą dabar tokį mokestį mokėti nereikėtų, bet padidinus tik gyvenamojo namo mokestinę vertę 80 proc., per metus tektų atiduoti 55,72 Eur.
Už vieną mūsų pasirinktų didesnių, prieš kelis dešimtmečius pastatytų gyvenamųjų namų Kalnalaukio gatvėje, jau dabar būtų taikomas 57,4 Eur metinis mokestis, o po mokestinės vertės padidinimo 80 proc. jis šokteltų iki 167,32 Eur.
Ir tokių gyvenamųjų namų šioje gatvėje nemažai.
Arba dar vienas pavyzdys. Palyginti neseniai pastatytas namas Kabaldoje, Paširvinčio gatvėje, dabar per metus būtų apmokestintas 63,40 Eur nekilnojamojo turto mokesčiu, po mokestinės vertės perskaičiavimo – 258,12 Eur.
Tiesa, yra šiokių tokių nuolaidų auginantiems daugiau vaikų, esant neįgalių. Nebekalbama ir apie anksčiau linksniuotas medianas, kurios galbūt vėl atsiras įstatymo pataisoms pasiekus Seimą. Tačiau rėmai štai tokie.
Mokesčiai – pirkinių ir paslaugų sąskaita
Gal kam ir atrodo, jog individualiuose namuose gyvena pasiturintys žmonės, galintys susimokėti. Bet nepamirškime, kad Širvintose daugelis gyventojų butus įgijo dar sovietmečiu, juos privatizavo ar paveldėjo. Tuo tarpu naujos statybos namai buvo statomi savo lėšomis ar paėmus paskolas, kurias dar ne vienerius metus teks grąžinti su palūkanomis. O ir atskiro namo išlaikymas, jo aptarnavimas paprastai kainuoja brangiau, nei gyvenant bute. Tad ir 250 Eur „už solidarumą“ nėra nieko verti pinigai, kaip gali atrodyti. Jie bus sumokėti pirkinių, kitų paslaugų sąskaita. Žmonės kažko neįsigis, nesirinks ne pirmo būtinumo prekių, spaudinių, kažkur nenukeliaus, mažiau lankysis kavinėse ir pan.
Su tais 50 Eur už butą nenoriai atsisveikins ir tie gyventojai, kurie dabar tokias pat ar didesnes sumas moka už daugiabučių renovaciją. Būtent taip susidaro šimtai.
Živilė Pinskuvienė sako, kad planuojami pokyčiai atsilieps ne tik verslui ir gyventojams, tačiau ir savivaldybėms. „Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymo projekto nauja nuostata dėl 2 procentų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų ir gyventojų pajamų mokesčio įtraukimo į Valstybės gynybos fondo lėšas sumažintų savivaldybių biudžetų pajamas, kurios yra pagrindinės savivaldybės nuosavos pajamos,“. – išdėstyta jos pasirašytame rašte ir dėl tokio sumanymo.
Vienintelis, kam merė pritaria, tai Akcizų įstatymo pakeitimas, t. y. planai apmokestinti nealkoholinius saldintus gėrimus. Gal didelių pajamų ir nebūtų, tačiau pasitarnautų visuomenės sveikatinimui.
