Širvintiškiai nepageidautų kaimynystėje esančio socialinio būsto

Matyt, socialiniai butai širvintiškiams pirmiausia socijuojasi su bendrabučiais, kuriuose gyvena namažai socialinių įgūdžių stokojantys asmenys.

Rugsėjo pabaigoje didžiųjų Lietuvos miestų lauko reklamos stenduose pasirodė plakatai, kviečiantys nerūšiuoti kaimynų. „Tai – socialinės reklamos iniciatyva, kuria siekiama atkreipti dėmesį į visuomenėje vyraujantį požiūrį socialinio būsto gyventojų atžvilgiu. Reklaminės kampanijos herojais tapo realūs asmenys, gyvenantys socialiniuose būstuose,“ – apie tai pranešime spaudai rašė Centrinės projektų valdymo agentūros Komunikacijos skyriaus viršininkė Eglė Kučinskaitė.

Kaip teigiama pranešime, visuomenė, vengianti socialinio būsto gyventojų kaimynystės, nesusimąsto, kad galbūt tai tvarkingi ir savo gyvenimą pagerinti siekiantys žmonės. „Vien tai, kad asmuo gyvena socialiniame būste neturėtų tapti priežastimi jį smerkti ar „nurašyti“. Tikiuosi, kad šios įkvepiančios socialinio būsto gyventojų istorijos padės keisti stereotipinį mąstymą ir išankstinį nusistatymą prieš šeimas, kurios stengiasi įsitvirtinti ir būti pilnaverčiais bendruomenės nariais“, – sakė Centrinės projektų valdymo agentūros Lidija Kašubienė.

Visose šalies savivaldybėse liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo surengtas eksperimentas daugiabučiuose, kurio metu siekta išsiaiškinti, ar esame pakantūs socialinio būsto kaimynystei. Paaiškėjo, kad vienas iš trijų Lietuvos daugiabučių gyventojų nenorėtų, kad jo kaimynystėje būtų įrengti socialiniai būstai. Eksperimento rengėjai daugiau nei 8 tūkstančiams daugiabučių gyventojų pranešė, kad šalia jų gali būti įrengti butai socialiai remtiniems asmenims. Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Pavyzdžiui, Kaune, Kėdainiuose ir Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro daugiau nei 80 proc., o Druskininkuose, Raseiniuose ir Kretingoje – mažiau nei 6 proc. gyventojų.

Anot Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės, eksperimentas aiškiai atskleidė ir „įgarsino“, kokie stereotipai apie socialinių būstų gyventojus vyrauja visuomenėje. Dažniausiai žmonės baiminasi, kad būste neapsigyventų asocialūs, nevaldomi, triukšmingi, turintys priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ar teisti asmenys. „Taip pat buvo minima, kad kaimynystėje nepageidaujami pabėgėliai ar romų tautybės žmonės. Taigi socialinio būsto gyventojo „portretas“ ne tik vis dar labai stereotipiškas, bet ir stigmatizuotas“, – sakė L. Kašubienė ir pridūrė, kad gyventojų pastabos buvo išsakytos labai emocingai, su įniršiu.

Eksperimento rengėjų pateikta informacija nurodo, kad apie pusės savivaldybių gyventojai mažiausiai priešintųsi, jei jų kaimynystėje būtų įrengiami socialiniai būstai. Tose savivaldybėse prieštarautų mažiau kaip penktadalis (iki 20 proc.) apklaustųjų. Tarp šių tolerantiškiausių yra mums kaimyninės Jonavos ir Vilniaus rajono savivaldybės. Kaimyninės Kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybės patenka tarp tų, kur prieštarautų 21-40 proc. apklaustųjų, o kaimyninėse Ukmergės ir Molėtų rajonų savivaldybėse taip elgtųsi 41-60 proc. apklaustųjų.

Eksperimento metu nesutikimą dėl socialinio būsto kaimynystės visoje Lietuvoje išreiškė 29 proc. pranešimus gavusių gyventojų, o Vilniaus apskrityje šis skaičius siekė 35 proc. Tačiau prieštaraujančių skaičius savivaldybėse buvo labai skirtingas. Kaip informavo eksperimento organizatoriai, Širvintose socialinio būsto kaimynystės nepanoro net 100 proc. gyventojų, Trakuose – 72 proc., Ukmergėje – 58 proc., o tuo tarpu Elektrėnuose – 26 proc., Vilniuje – 23 proc., Nemenčinėje (Vilniaus r.) – 10 proc., Šalčininkuose – 9 proc., Švenčionyse – vos 7 proc. gyventojų.

Taigi Širvintų rajono savivaldybė yra viena iš šešių šalyje, kur socialinių būstų kaimynystėje nenorėtų daugiau kaip 61 proc. apklaustų daugiabučių gyventojų. Kitos penkios – tai Kauno miestas, Lazdijų, Trakų, Kėdainių ir Akmenės rajonų savivaldybės.

Kodėl gyventojai taip skirtingai vertina socialinių būstų kaimynystę, eksperimento organizatoriai neaiškina.

Kai kurie apklausti daugiabučių gyventojai kategoriškos nuomonės neturėjo, nes pirmiausia teigė norintys sužinoti, kokie kaimynai atsikraustytų į socialinį būstą. Jų manymu, „jeigu jauna šeima – tai nieko prieš“.

Eksperimento iniciatoriai pasiūlė pabendrauti 20 atsitiktine tvarka atrinktų žmonių, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje, tačiau kiti eksperimento dalyviai šio fakto nežinojo. Direktorė pažymėjo, kad po gyvo susitikimo socialinio būsto gyventojai buvo minimi tarp geidžiamų kaimynų“.

Lietuvoje yra per 11 tūkst. socialinių būstų, dar apie 10 tūkst. šeimų laukia būsto eilėje. Iki 2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis bus įsigyta apie 2000 būstų valstybės remiamiems asmenims apgyvendinti. Į socialinį būstą gali pretenduoti daugiavaikės šeimos, vieniši tėvai, našlaičiai ar asmenys, likę be tėvų globos, neįgalieji, pensinio amžiaus asmenys, darbingi asmenys, gaunantys mažas pajamas.

Kaip šių metų pavasarį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės yra raginamos greičiau pasirūpinti 11 tūkst. šeimų ir asmenų, kurie laukia socialinio būsto. Pernai daugiausia socialinių būstų įsigijo Klaipėdos miesto savivaldybė (28 būstus), Mažeikių – 26, Alytaus miesto – 25, Trakų raj. – 16, kitos savivaldybės įsigijo jų mažiau. 28 savivaldybės neįsigijo nė vieno socialinio būsto.

2017 metais šalyje 468 savivaldybės būstai buvo parduoti juose gyvenusiems žmonėms (įskaitant ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus) ir gauta per 5,15 mln. eurų. Iš šių lėšų savivaldybės panaudojo beveik 3,67 mln. eurų, įsigydamos socialinius būstus bei vykdydamos savivaldybės nuosavybės teise valdomų pastatų rekonstrukciją ir pritaikydamos juos socialiniams būstams. Taip pat dauguma jų lėšomis už parduotus savivaldybės būstus prisidėjo prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, vykdydamos priemonę „Socialinio būsto fondo plėtra“.

Socialinio būsto plėtrai savivaldybės planavo panaudoti 11,7 mln. eurų, kurie likę nepanaudoti už parduotus savivaldybės būstus (įskaitant ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus) ir papildomai skirti iš savivaldybių biudžetų.

„Atsižvelgiant į didelį socialinių būstų poreikį ir į tai, kad nekilnojamojo turto kainos nuolat auga, o asmenų ir šeimų, laukiančiųjų socialinio būsto, skaičius nemažėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina savivaldybes kuo skubiau plėsti socialinio būsto fondą: aktyviau organizuoti būstų pirkimus, taip pat rekonstruoti savivaldybės nuosavybės teise valdomus pastatus, kad kuo daugiau laukiančiųjų būtų aprūpinti socialiniais būstais,“ – buvo rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Spalio 1 dienos duomenimis, Širvintų rajono savivaldybėje išsinuomoti socialinį būstą eilėje laukė 54 šeimos. Maždaug pusė asmenų (šeimų) laukė bendroje eilėje. Socialinio būsto laukė 4 šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų. Pažymėtina, kad mūsų rajone tarp asmenų, siekiančių išsinuomoti socialinį būstą, nebuvo nė vieno asmens, likusio be tėvų globos. Tokių savivaldybių šalyje buvo vos 7.

Birželio 30-osios duomenimis, mūsų rajone socialinius būstus nuomojosi 53 asmenys. Nuo metų pradžios jų padaugėjo dviem. Bendras jų nuomojamas plotas siekė 2661,06 kv. m. Savivaldybės būstų fonde iš viso buvo 133 būstai (6047,86 lv. m), iš kurių 118 buvo nuomojami. 9 būstai buvo avariniai arba netinkami gyventi. Iš paminėto būstų fondo 60 butų (2899,86 kv. m) buvo socialiniai būstai, iš kurių 6 (238,8 kv. m) buvo laisvi.

Gintaras Bielskis