Šiltas atsisveikinimas po 44 darbo metų

44 metus Barskūnų pagrindinėje mokykloje išdirbusiai Zofijai Mazolevskai tyliai ir ramiai išeiti iš mokyklos nepavyko. Atsisveikinti su ilgamete kolege susirinko ne tik mokyklos kolektyvas, bet padėkoti už ilgus pasiaukojimo ir atsidavimo metus auklėjant jaunąją kartą atvažiavo ir Seimo narys Jonas Pinskus su žmona Živile. J. Pinskus, pasinaudodamas proga, su naujųjų mokslo metų pradžia pasveikino ir visus mokyklos mokytojus bei įteikė mažas dovanėles.

Mokyklos direktorė Irena Semaško pasakojo, jog per ilgus metus gėrį ir šilumą vaikams bei aplinkiniams dalijusi Z. Mazolevska nenorėjo sureikšminti savo išėjimo iš mokyklos. Todėl pavasarį, kaip įprasta, su visais atsisveikinusi išvažiavo namo. Tačiau Barskūnų pagrindinės mokyklos direktorė ir mokytojai nenorėjo išleisti savo kolegės be padėkos žodžių ir nutarė surengti kuklų atsisveikinimą-staigmeną. Atvažiavusi neva perrašyti prašymo dėl išėjimo iš darbo Z. Mazolevska suglumo, pamačiusi susirinkusius mokyklos mokytojus bei J. Pinskų su žmona Živile ir nedrąsiai žengė susirinkusiųjų link. Kol pedagogų kolektyvas tarė padėkos žodžius už gerumą, žmogiškumą, nuoširdumą ir meilę savo darbui, Z. Mazolevskos akyse kaupėsi džiaugsmo ir liūdesio ašaros. Mokytoja džiaugėsi, kad ją prisimena gražiais žodžiais ir dėkoja už gerumą bei sąžiningumą, bet balse girdėjosi ir liūdesio gaidelių, nes jau nebereikės ateiti į darbą, kurį taip mylėjo.

Ne ką mažesnė staigmena Z. Mazolevskai buvo ir Seimo nario dėmesys – J. Pinskus rado laiko atvažiuoti padėkoti jai už ilgus bei atsidavimo kupinus mokytojavimo metus ir palinkėti vien tik gražių akimirkų tolesniame gyvenimo kelyje.

x x x

Mokytojos darbu Z. Mazolevska susižavėjo dar vaikystėje. Pedagogė buvo vienturtė, todėl labai artimai bendravo su savo pusseserėmis ir pusbroliais. Vienas iš Z. Mozolevskos pusbrolių buvo mokytojas ir ją, dar visai mažą mergaitę, mokė pirmųjų raidžių. Z. Mazolevska žavėjosi pusbrolio darbu ir pati svajojo kada nors supažindinti vaikučius su pirmosiomis raidėmis ir išmokyti juos skaityti bei rašyti. Z. Mazolevska pasakojo, kad taip troško būti pedagoge, jog būdama 5-6 metų namie susirasdavo kreidos ir įsivaizduodavo, kad moko vaikus.

Baigusi mokyklą Z. Mazolevska nepamiršo savo svajonių ir įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą. Ką tik „iškepta“ pradinių klasių mokytoja įsidarbino Barskūnų mokykloje – naujame pastate, kuris buvo baigtas statyti tais pačiais metais (1964 m.), kuriais Z. Mazolevska pradėjo dirbti. Jauna pedagogė, lydėdama vaikučius į jiems dar nepažįstamą mokslo ir žinių pasaulį, ir pati tobulėjo, nes po metų mokytojavimo įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą, kuriame neakivaizdiniu būdu siekė lenkų kalbos mokytojos specialybės. Po trejų mokytojavimo ir studijų metų Z. Mazolevskai buvo leista dirbti lenkų kalbos mokytoja (vėliau pedagogė pabaigė pradėtus mokslus). Jaunai pedagogei buvo sunku atsisveikinti su mylimais pradinukais, bet norėjosi profesiniame kelyje naujų išbandymų. Be to, ir minėti pradinukai netrukus vėl tapo jos mokiniais.

Per visus savo mokytojavimo metus Z. Mazolevska į mokyklą eidavo kaip į šventę ir visus žavėjo ne tik savo šypsena, bet ir išskirtinėmis pamokomis. Ir namų darbus atlikdavo tiek vaikai, tiek pati mokytoja. Pedagogė kas vakarą ne tik sėsdavo tikrinti krūvos namo parsineštų sąsiuvinių, bet kiekvieną vakarą ruošdavosi rytdienos pamokoms. Anot Z. Mazolevskos, mokytojavimas jai – tai ne tik sausas žinių pateikimas, bet ir įvairios praktinės užduotys, leidžiančios lengviau ir greičiau įsisavinti dėstomą teoriją. Mokiniai per lenkų kalbos pamokas niekada nenuobodžiavo, nes kiekviena pamoka buvo savaip ypatinga, ir niekas nežinojo, ką kitai dienai sugalvojo mylima mokytoja. Tačiau mokiniai pedagogę mylėjo ne vien tik už išradingumą ir atsidavimą savo darbui, bet ir už gerumą, švelnumą, supratingumą, o visu svarbiausia – už sąžiningumą ir teisingumą. Mat Z. Mazolevskai niekada didelės reikšmės neturėjo vaiko apranga ar elgesys, buvo nesvarbu, ar mokinys pirmūnas, ar silpniau besimokantis, – pažymius kiekvieną kartą ji rašydavo už mokinio žinias ir pastangas.

Z. Mazolevska ne tik mokinius lydėjo į paslaptingą žinių pasaulį, bet ir pati nuolat mokėsi. Per visus mokytojavimo metus, pedagogė lankė įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus ir nuolat tobulėjo.

Anot pedagogės, dabar jau atėjo laikas atsisveikinti su mokytojos darbu ir gyventi savo malonumui. Šis apsisprendimas pedagogei nebuvo lengvas, bet po ilgų svarstymų ir dvejonių mokytoja vis dėlto nusprendė, kad žmogaus gyvenimas yra suskirstytas tam tikrais tarpsniais ir mokytojavimo tarpsnis jau baigėsi. Pedagogė pasakojo, kad džiaugiasi, jog tiek metų dirbo mylimą darbą ir yra laiminga, nes jos atmintyje liko vien tik geri prisiminimai. Blogų akimirkų mokytoja neįstengė prisiminti ir sakė, kad jei tokių ir buvo, tai jas užgoždavo mokinių juokas bei pastangos mokytis. Z. Mazolevska teigia nesuklydo pasirinkusi pedagogės profesiją, nes jai daug laimės atnešdavo geri mokinių pažymiai, diplomai ir noras toliau siekti mokslo aukštumų. O ir dabar Z. Mazolevska labai džiaugiasi, kai buvę mokiniai prie jos prieina pasisveikinti, paklausia, kaip sekasi, ir papasakoja apie save. Anot pedagogės, tokiomis akimirkomis ji tik dar kartą įsitikina, kad jos darbas buvo tikrai prasmingas.

Atrodytų, nieko čia ypatingo, juk mokytojai dažnai išeina iš darbo. Tačiau daugeliui mokinių ir mokytojų (esamų ir buvusių) sunku Barskūnų pagrindinę mokyklą įsivaizduoti be mokytojos Z. Mazolevskos.

Ivona Komarovska

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

6 Atsakymai į “Šiltas atsisveikinimas po 44 darbo metų”

  1. Boleslovas parašė:

    Tikrai visi balsai bus J.Pinskaus nes daugiau nera už ką balsuoti p.Jonas dirbo Širvintuose visus keturis seimo metus.

  2. Vanda parašė:

    Pinskau taip ir toliau laikyk šaunuolis

  3. makaronas parašė:

    Steponai; kodel apie baynzcia nepiarini? Uz ka is Pinsku sidabrinius gauni?

  4. :D parašė:

    aha dabar jis i renginukus nelekia.. nes jau ne prie ko jis cia.. ir zmona ismete kaip muse is barsciu 😀 jis zino kad Sirvintos jo jokiaIS budais neisrinks.. o kaimai tai butinai.. ypac alionys…. ir baznycia jau pagrazino… dar laikrasciai nerase? 😀

  5. va parašė:

    o man Pinskus patinka nelenda per visas sventes i akis o kulturingai be dideles reklamos ne taip kaip kai kurie tik renginukas ir bega net keturpesti

  6. zz parašė:

    Pinskai reklama darosi. Turbut laukia dekingu sirvintiskiu balsu 🙂

Comments are closed.

scroll to top
+