Seminaras A. Martinėlio ūkyje buvo labai naudingas

Ūkininkams

Praėjusį savaitgalį Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkyje (Lenaniškių II dvare, Zibalų seniūnija) UAB „Litagra“ surengė seminarą Širvintų ir Vilniaus rajonų gyvulių augintojams. Paskaitą apie gyvulių auginimo naująsias technologijas, pašarų gamybos subtilumus skaitė gyvulininkystės konsultantė Lina Navickienė. Teorinę seminaro dalį papildė praktinis užsiėmimas. Konsultantė laukuose rodė, kaip pažinti žoles, kada jas geriausia pjauti, kaip gaminti šienainį, silosą.

Seminare dalyvavo ir rajono Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė, vyr. specialistas Algis Miliukas. Jie taip pat turėjo ką ūkininkams pasakyti.

Ūkininkas Arūnas Martinėlis aprodė savo ūkį, mėsinių veislės galvijų (hailendų) bandą. 2006 metais A. Martinėlis nusipirko devynias grynaveisles telyčias ir buliuką. Hailendai – nedideli, labai gražūs gyvuliai, puošiantys gamtą, kraštovaizdį, labai tinka ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams. Beje, Kristina ir Arūnas Martinėliai ateityje žada ūkininkauti tik ekologiškai. Olandijoje, Danijoje hailendus augina augalininkystės ūkiuose. 2-4 mėsiniai galvijai laikomi tik tam, kad suėstų laukuose pasilikusias kviečių, runkelių, daržovių atliekas.

Mėsiniai veisliniai galvijai labai nereiklūs pašarams, minta žole ir vandeniu. Koncentratų reikia duoti tik porą mėnesių prieš parduodant. Naktimis hailendams užtenka tik elementarios užuovėjos, o net šaltomis žiemos dienomis jie kuo geriausiai jaučiasi lauke.

Seminaro dalyviams Arūnas Martinėlis aprodė senąjį Levaniškių dvarą, klėtį, aplinką. Net patalpas, kur miegodavo bernai ir mergos. „Litagros“ pardavimų vadovė Violeta Blažienė išvirė visą puodą Arūno Martinėlio ekologiškai užaugintų žirnių su spirgučiais. Seminaro dalyviai labai šiltai bendravo, dalijosi patyrimu.

Apie ką kalbėjo specialistai?

Kritus pieno supirkimo kainai, pabrangus pašarams, trąšoms, dyzelinui, ūkininkauti darosi vis sunkiau. Dauguma pieno ūkių šeimininkų jau net nebemąsto apie pelną, o tik stengiasi išgyventi šį sunkų laikotarpį, laukia, kol padidės pieno supirkimo kaina. O to tikėtis sunku, nes rinka yra neprognozuojama. Nori nenori tenka sukti galvą, kaip kuo pigiau išlaikyti savo augintinius, o gauti kuo daugiau naudos. Į pagalbą ateina naujosios technologijos, nauji mokslininkų patarimai.

Svarbiausia pasigaminti kuo geresnės kokybės pašarų, kad gyvulius aprūpintume energija ir baltymais, kad reikėtų kuo mažiau sušerti brangių koncentruotų pašarų.

Seminaras vyko gegužės 29-ąją. Tik vienas kitas ūkininkas, dalyvavęs seminare, pjovė žolę ir gamino šienainį. Kiti sakė dar laukią, kol žolė dar paaugs, ir bus daugiau masės. Visi žolių mišiniai, kuriuose vyrauja varpinės žolės (svidrės, eraičinai, motiejukai), jau buvo išskleidę žiedynus. Tai reiškia, kad jų maistinė vertė jau sumažėjusi. Varpines žoles reikia pjauti pačioje plaukėjimo pradžioje, prieš pasirodant žiedynams. Vadinasi, pavėluota.

Bet ką daryti, jei žolynuose yra ir ankštinių žolių, kurios dar nė nesukrovė butonų? Specialistai aiškino, kad tokiu atveju reikia šienapjūtę pradėti atsižvelgiant į tai, kokios žolės vyrauja. Jei apie 70 procentų žolynų sudaro varpinės žolės, reikia pradėti šienauti kai jos plaukėja nors ankštinės žolės dar nesuaugusios. Jei žolynuose vyrauja dobilai ir kitokios ankštinės žolės, laukime, kol jos sukraus butonus.

Labai svarbu nupjautą žolę kuo greičiau apvytinti, nes tik taip sumažinami sausųjų medžiagų nuostoliai. Taigi, reikėtų šienauti tada, kai bent dvi dienas prognozuojama giedra.

Gaminant silosą, masėje turėtų būti 35-40 procentų sausųjų medžiagų. Žinoma, silosuoti galima ir drėgnesnę žolės masę, bet tada reikėtų naudoti konservantus.

Konservantai pagerina fermentaciją, neleidžia atsirasti pelėsiams, sumažina siloso nuostolius, padidina pašaro maistinę vertę (padeda išvengti didesnių baltymų nuostolių).

Konsultantai patarė, kada geriau naudoti rūgštinius (FRA SILL, PROMYR), o kada biologinius (SIL-ALL 4×4′, SIL-ALLl FIREGUARD) konservantus.

Pasak konsultantės Linos Navickienės, ūkininkams jau nebereikia įrodinėti, kad gyvuliams būtina duoti mineralinių vitamininių papildų. Visi žino, kad karvės turi gauti pakankamai kalcio, fosforo, magnio, natrio. Imunitetui, medžiagų apykaitai labai svarbūs varis, cinkas, kobaltas, selenas, manganas, jodas ir geležis. Šių mikroelementų dažniausiai pašaruose randama kaip oksidų arba sulfatų. O tokios formos cheminius junginius gyvulių organizmai sunkiai pasisavina. Amerikiečiai sukūrė pašarų papildus su organiškai chelatizuotais mikroelementais. Vieni tokių yra KOMBI EKSTRA papildai melžiamoms ir užtrūkusioms karvėms.

Kalbėta, kad netrukus ūkininkai kuls naują grūdų derlių. Dauguma neturi gerų sandėlių, džiovyklų. Dažnai grūdai sudrėgsta, papelyja. Kai užterštas pašaras patenka į gyvulio organizmą, drėgnoje virškinamojo trakto aplinkoje išsiskiria mikotoksinai. Mikotoksinai pablogina virškinimą, pašarų pasisavinimą, turi neigiamos įtakos reprodukcijai, padidėja somatinių ląstelių skaičius piene. Tokiu atveju ūkininkai turėtų žinoti, kad situacija nėra tokia beviltiška, tik reikėtų nusipirkti mikotoksinų surišiklių (MIKROSORB, TOKSIBAN MAKS). Jie mikotoksinus sugeria tiek esant rūgščiam, tiek neutraliam prieskrandžio pH.

Šeriant karves šienainiu, šienu, silosu (pašarais, turinčiais daug ląstelienos), labai svarbu, kad gyvuliai visa tai gerai suvirškintų ir pasisavintų. Todėl reikėtų duoti vadinamųjų gyvųjų mielių YEA-SACC. Norma – 10 gramų karvei per parą.

Gyvulių augintojams patarta apsirūpinti ir preparatais BIO KILL arba ECOFLEECE EC nuo musių, uodų, kitokių kraujasiurbių. Pastebėta, kad preparatas ‘EKOFLEECE EC veikia net 4-9 savaites. Juo galima purkšti tiek tvartus, tiek pačius gyvulius.

Steponas Liktoravičius

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+