Anot teorijos, penktadienį, 13-ąją dieną, Ieva ir Adomas nusikalto ir buvo išvaryti iš rojaus. Be to, penktadienį jie abu ir pasimirė. Manoma, kad ir Abelis savo brolį Kainą nužudė penktadienį, 13-ąją dieną.
Taigi 13-ka yra tarsi velnio, kuris sugundo žmones blogiems darbams, skaičius. Dar vadinamas „velnio tuzinu“. Todėl kai kur jo vengiama. Pavyzdžiui, kai kur JAV vengiama šiuo skaičiumi numeruoti viešbučių numerius – nuo 12-ojo iš karto peršokama prie 14-ojo. Kartais praleidžiamas ir 13-tas aukštas.
Sunku patikėti, bet tokių pavyzdžių yra ir Širvintose. Jei pažvelgsime atidžiau, tai trys vienos ilgiausių Širvintų gatvių neturi tokiu numeriu pažymėtų namų, nors nelyginėje pusėje numeracija yra gerokai didesnė. 13-ųjų namų nerasite Plento, Upelio bei Vilniaus gatvėse.
13-ojo namo nėra ir Zibalų gatvėje, nors joje yra ir 11 („Norfa“), ir 15 (greta stovintis daugiabutis) namai. Tyčia praleido? Galbūt, nors šioje gatvėje painiava verčia stebėtis – nelyginiai namai prasideda būtent „Norfa“, ir tai kažkodėl ne Nr. 1.
Keistos numeracijos esama Staviškių gatvėje. Joje yra trys 11-ieji – Nr. 11, 11A ir 11B, bet po jų iš karto eina 15-asis, tad ir čia kažkodėl nėra Nr. 13.
Nepriklausomybės aikštėje „baltos dėmės“ tarp 6-uoju ir 14-uoju numeriais pažymėtų namų.
Tai, kad nėra minėtų namų, nėra vien tik internetinių žemėlapių netikslumai. Jų pagal tokį numerį minėtose gatvėse neranda ir pašto kodų paieškos sistemos. Taigi, Širvintose ne vienoje gatvėje amerikiečių pavyzdžiu irgi bijoma „velnio tuzino“.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 13 d. laikraščio numeryje.
Labai įdomus straipsnis. Niekada apie net nepagalvojau.