Kaip informuoja Aplinkos ministerija, lapkričio 30 dieną įsigaliojo bendru aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintas atnaujintas Valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašas. Jame numatyta ir tai, kaip šalyje matuojama radiacija.
Pažymima, kad šiame apraše, atsižvelgus į Baltarusijoje, Astrave, statomos atominės elektrinės ir Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių galimą poveikį Lietuvos gyventojams ir aplinkai, įteisintas išplėtotas radiologinio monitoringo stočių ir vietų tinklas.
„Aplinkos radiologinei būklei palei Baltarusijos sieną nuolat stebėti įrengta 15 aplinkos gama dozės galios matavimo stočių, o vandens taršai stebėti – 3 stotys Nemuno ir Neries upėse. Valstybinį radiologinį monitoringą vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (aplinkos oro ir paviršinio vandens) ir Radiacinės saugos centras (geriamojo vandens, pieno, maisto krepšelio ir dirvožemio),“ – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Radiacija matuojama 19 stotelių
Lietuvoje išplėtotas stotelių tinklas yra tik dalis bendro apie 5,5 tūkst. stotelių, esančių 39-iose Europos šalyse, tinklo. Mūsų šalyje yra viena mobili ir 19 stacionarių gama radiacinio monitoringo stočių. Viena jų – Širvintose.
Mūsų šalyje egzistuojantis tinklas yra gana didelis. Pavyzdžiui, Japonijoje veikia tik viena tokia stotelė – Tokijuje.
Apskritai internete pateikiamas Europos Komisijos administruojamas žemėlapis, kuris parodo aplinkos radioaktyvumo gama dozės galios matavimo vidurkius ir maksimalias reikšmes per paskutines 24 valandas.
Tiesa, kaip pažymima, dauguma pateiktų matavimų yra nepatvirtinti duomenys.
„Tai reiškia, kad meteorologinės sąlygos, pavyzdžiui, smarkus lietus ar sniegas, arba prietaisų, elektronikos ar programinės įrangos gedimai, gali sąlygoti klaidingas reikšmes. Todėl žemėlapyje esančių pavienių taškų, rodančių padidėjusią radiaciją, negalima savaime vertinti kaip padidėjusio radioaktyvumo lygio. Net ir tuo atveju, kai keletas šalia esančių stotelių rodo padidėjusias reikšmes, tai nebūtinai reiškia radiologinį pavojų, nes tokie parodymai gali būti sukelti atliekant kalibravimus monitoringo stotyse ar esant smarkiems lietums visame regione,“ – įspėjami visi, besidomintys žemėlapio parodymais. Pateikiama informacija yra tik bendro informacinio pobūdžio. Nepaisant to, tai padeda susipažinti su situacija.
Yra penki lygiai
Žemėlapyje išskirti penki gama lygiai:
- 0-100 nSv/h – labai žema gama dozės reikšmė;
- 100-200 nSv/h – žema gama dozės reikšmė;
- 200-300 nSv/h – vidutinė gama dozės reikšmė;
- 300-500 nSv/h – padidėjusi gama dozės reikšmė;
- Daugiau kaip 500 nSv/h – aukšta gama dozės reikšmė.
Apie situaciją kalbant trumpai, gama radiacija žmogui yra pavojinga dėl didelės gama kvantų skvarbos. Minėta dozės reikšmė (galia) – tai radiacijos lygis aplinkoje, matuojamas Sv/h (Sivertais per valandą) arba R/h (Rentgenais per valandą). 100 nSv/hyra lygi 10 µR/h.
Gruodžio 3-iosios duomenimis, Širvintose buvo fiksuojama 44 nSv/h, taigi – labai žema gama dozė. Visagine tuo metu buvo fiksuojami 42 nSv/h, Molėtuose – 53 nSv/h, Vilniuje – 40 nSv/h.
Aplinkos ministerija skelbtų aliarmo lygį, kai dozės reikšmė būtų 300 nSv/h ar daugiau. Tada imtų veikti RADIS radiacinio pavojaus perspėjimo sistema.
Šiomis dienomis visoje Lietuvoje gama dozė buvo labai žema. Palyginimui, tuo metu Černobilyje (Ukraina) buvo fiksuojama 157 nSv/h reikšmė. Didžiausia gama dozė buvo netoli pasienio su Ukraina įsikūrusiame Bragine (Baltarusija). Kone dvigubai už Širvintas mažesnėje miesto tipo gyvenvietėje, fiksuota 470 nSv/h reikšmė. Tai siejama su teritorijos užterštumu per Černobilio, kurio atominė elektrinė yra 20 km nuo Bragino, avarija. Po šios katastrofos į kitas vietoves iš Bragino rajono buvo iškelta 1651 šeima – 4892 žmonės. Visiškai ištuštėjo 52 gyvenvietės, 9 iš jų – sulygintos su žeme.
Parengė Gintaras Bielskis
