Rinkimai į Europos parlamentą mums vis dar atrodo kaip antraeilis dalykas. Dėl to kalta ir pati Vyriausioji rinkimų komisija. Jos tinklalapyje nutarus susipažinti su rinkimų rezultatais pagal jų rūšį, Europos parlamento rinkimai išrikiuojami gale visų, prieš „nereikšmingus“ ir nepavykusius referendumus.
Šį savaitgalį vyksiantys rinkimai į Europos parlamentą yra penktieji, tad norėtųsi, kad jie taptų išskirtiniai bent jau rinkėjų aktyvumu. 2019-aisiais atstovus į Europos parlamentą išrinko daugiau kaip 53 proc. rinkėjų, mūsų rajone prie balsadėžių atėjo dviem procentais mažiau. Didžiausio populiarumo rajone prieš penkerius metus sulaukė mandatų nepelnę socialdarbiečiai, vėliau savo partijos pavadinimą pakeitę į Lietuvos regionų partijos.
2014-aisiais Lietuvoje atstovus į Europos parlamentą rinko kiek daugiau nei 47 proc. rinkėjų (Širvintų rajone – procentu mažiau), 2004-aisiais – mažiau nei 49 proc. (rajone – šiek tiek per 50 proc.). Tačiau 2009-aisiais lietuvių aktyvumas šiuose rinkimuose nesiekė nė 21 proc. (rajone – procentu daugiau).
Yra grėsmė, kad ir šįmet Europos parlamento rinkėjai nebus aktyvūs. Pažvelgus į ankstesnę praktiką, 2004, 2014 ir 2019 metais rinkimai į Europos parlamentą buvo organizuojami kartu su tuomet vykusiais Prezidento rinkimais. Taip ne tik buvo taupomos lėšos, bet ir branginamas rinkėjų laikas. Prezidento rinkimai kiekvienos valstybės piliečiams yra didesnės svarbos reiškinys, taip pat ir lietuviams. Todėl tai ir nulėmė didesnį aktyvumą. O štai 2009 metais nutiko kitaip, nes tais metais Prezidento rinkimai su Europos parlamento rinkimais nesutapo. Viena, todėl, kad Dalia Grybauskaitė tada buvo išrinkta jau pirmame ture. Antra, net jei Prezidento rinkimuose 2009-aisiais būtų prireikę antrojo turo, kažkodėl jį nuo rinkimų į Europos parlamentą būtų skyrusi savaitė. Užtat ir toks rezultatas – europarlamentarus rinko vos kas penktas tokią teisę turintis šalies pilietis.
Blaivesni protai dar prieš kelerius metus įspėjo, kad situacija gali pasikartoti ir 2024-aisiais, kuomet Lietuvos laukia net treji rinkimai. Analogiškas atvejis, kai per metus išpuolė treji rinkimai, buvo 2004-aisiais. Tik tuomet, nenorint užtęsti rinkimų maratono, Prezidento ir Europos parlamento rinkimai buvo sudubliuoti, todėl žmonių laukė mažiau balsavimų maratonų. Tačiau dabar, valdantiesiems pakeitus dėl rinkimų iššūkių atsistatydinusią (atstatydintą?) ankstesnę VRK pirmininkę, į 20 metų senumo patirtį buvo numota ranka. Užtat ir turime rinkimų maratoną, kuris 2024-aisiais virs net penkiais balsavimais: du Prezidento rinkimų balsavimai jau įvyko, laukia dar trys. Du iš jų rudenį, kai rinksime Seimą. Žinant, kad vyksta ir balsavimai iš anksto, tų balsavimo dienų skaičius priartės prie trijų dešimčių. Galima įsivaizduoti, kiek tai kainuos, koks teks krūvis komisijų nariams, policijai, pagaliau ir skundų „iš oro“ rašinėtojams.
Iš esmės, dėl mažo susidomėjimo Europos parlamento rinkimais yra kaltos ir pačios valdančiosios partijos, Briuselį pavertusios profilaktoriumu nusipelniusiems partiečiams. Tik iš pradžių galimybė patekti į Briuselį buvo neįvertinta, nes mažai kas įsivaizdavo darbą ten ir, žinoma, nesureikšmino atlygio už buvimą. Tad nieko keisto, kai į Briuselį buvo išrinkti antraeiliai ar net trečiaeiliai politikai, nes labiau žėrėjusieji mūsų politikos padangėje prestižu laikė darbą Seime, Vyriausybėje. Kam šiandien bežinomos iš politikos žemėlapio pranykusių pirmųjų europarlamentarų Šarūno Biručio, Danutės Budreikaitės, Arūno Degučio, Jolantos Dičkutės pavardės ar dabartinė jų veikla?
Šiandien, po dvidešimties metų Europos Sąjungoje, pakito požiūris į Europos parlamentą, o ir visuomenė tapo pilietiškesnė. 2009-ųjų antirekordo greičiausiai nesumušime, tačiau nerimo yra. Prezidento rinkimų antrojo turo aktyvumas per dvi savaites krito 10 proc. Kiek tam įtakos turės laukusios dar dvi savaitės, pamatysime pirmadienį. Savaitės pradžioje vykęs išankstinis balsavimas parodė, kad per dvi dienas Širvintų rajone iš anksto balsavo 395 rinkėjai, o tai sudarė tik 3,06 proc. Vis dėlto, šalies vidurkį viršijome 0,81 proc.
Tuo tarpu šįmet vykusiame Prezidento rinkimų antrajame ture per dvi dienas pas mus iš anksto buvo balsavę 610 rinkėjų, o aktyvumas tada siekė 4,73 proc.
Palyginkite: antirekordą užfiksavusiais 2009-aisiais per dvi pirmąsias balsavimo iš naksto dienas už kandidatus į Europos parlamentą mūsų rajone buvo balsavę 220 rinkėjų, jų aktyvumas Širvintų rajono savivaldybėje tada tesudarė 1,38 proc.
Per pirmą dieną šįkart nebuvo iš anksto balsavęs nė vienas Alekniškio, Anciūnų, Juodiškių, Kiauklių, Virvyčių ir Vileikiškių apylinkių sąrašuose įrašytas rinkėjas, tačiau po antrosios dienos baltų dėmių rajone neliko. Aktyviausi buvo I. Šeiniaus (4,5 proc.) ir Bagaslaviškio (3,7 proc.) rinkėjai.
Nepamirškime, kad rinkimuose į Europos Parlamentą įstatymas numato 5 proc. slenkstį, kuris reikalingas norint dalyvauti mandatų skirstyme. Nustatoma mandato kvota, tai yra už kiek gautų balsų skiriamas vienas mandatas. Visų 5 proc. rinkimų slenkstį peržengusių kandidatų sąrašų balsai sudedami ir gautas skaičius dalinamas iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus – 11. Jei padalijus gaunamas ne sveikasis skaičius, jis yra padidinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Būtent šis skaitmuo ir yra kvota.
Trečiadienį DELFI, o ir daugelis kitų portalų paviešino, kaip teigiama, vieno įtakingiausių Europos leidinių „Politico“ (politico.eu) prognozę apie Europos parlamento rinkimų rezultatus Lietuvoje. Leidinio manymu, dirbti į Europos parlamentą „vyktų ir Briuselio koridorių dar nevarstę politikai, tarp kurių – Lietuvos regionų partijos atstovė Živilė Pinskuvienė“. Esą „Politico“ prognozuoja, kad regionininkai laimės vieną mandatą.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite birželio 7 d. laikraščio numeryje.
