Prieš pat Velykas VRK konstatavo, kad per 2024 metų Seimo rinkimų kampaniją Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė ir partijos atstovė rinkimams Laura Jakutytė „darė psichologinį spaudimą Deltuvos pietinės apygardos komisijos nariams ir pažeidė Rinkimų kodeksą, tačiau jų veiksmai nepadarė įtakos šios komisijos narių priimtiems sprendimams“.
Toks tyrimas VRK buvo pradėtas praėjusių metų spalį atsižvelgiant į Deltuvos pietinės rinkimų apygardos komisijos pirmininkės ir kitų narių prašymuose dėl atleidimo iš pareigų nurodytas aplinkybes. Tuomet tai buvo nedidelė bomba, susprogdinta likus 2 dienoms iki antrojo rinkimų į Seimą turo. Galima sakyti, pačiame rinkimų įkarštyje viešai paskleidus negražius kaltinimus Ž. Pinskuvienei dėl jos esą netinkamo elgesio, galimai buvo padaryta įtaka ir rinkėjų apsisprendimui balsuoti ne už Joną Pinskų, o už jo konkurentę. Socialdemokratė Indrė Kižienė vos pateko į antrą turą.
Tai nebuvo vieninteliai VRK gauti skundai dėl minėtų rinkiminės kampanijos dalyvių elgesio. Kaip pripažįsta pati VRK, dar iki Seimo rinkimų ji taip pat buvo gavusi priešingai pusei adresuotus kaltinimus: 4 Lietuvos regionų partijos atstovės rinkimams ir Širvintų merės patarėjos L. Jakutytės skundus. Juose – L. Jakutytės nusiskundimai dėl Deltuvos pietinės rinkimų apygardos komisijos pirmininkės veiksmų, teigiantys kad ši galimai atliko savo pareigas netinkamai. L. Jakutytė prašė VRK atleisti Deltuvos pietinės rinkimų apygardos komisijos pirmininkę (tą, kuri atsistatydino) iš pareigų bei ragino panaikinti apygardos rinkimų komisijos posėdžiuose priimtus sprendimus. Taip pat VRK buvo gavusi ir Deltuvos pietinės apygardos rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų, iš kurių daugumą dirbti rinkimuose delegavo Lietuvos regionų partija, skundus dėl vėliau pasitraukusios apygardos pirmininkės kompetencijos eiti šias pareigas.
Po pusmečio baigusi tyrimą, VRK teigia, kad Ž. Pinskuvienės, L. Jakutytės ir minėtų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų skunduose „pateikta informacija iš esmės nepasitvirtino, o nustatyti neesminiai procedūriniai pažeidimai nesudarė teisinio pagrindo tenkinti partijos atstovės skunduose nurodytus prašymus“.
Tai skamba labai dviprasmiškai: atvirai pripažįstama, jog buvo nustatyti procedūriniai pažeidimai, tik štai jie laikomi neesminiais.
Tik iš kur skundžiančiajam žinoti, kad jie laikytini neesminiais? Laikyti „esminiais“ ar nelaikyti tokiais – tai juk pačios VRK, o ne bešališkos instancijos, pavyzdžiui, – teismo sprendimas.
Pakėlus partijų deleguotų komisijos narių rankas galima, sakykime, už dovanotus puodelius su savo vardu bei Seimo logotipu Joną Pinskų laikyti pažeidus Rinkimų kodekso nuostatas, o štai kitą Seimo narį, Skvernelio bendražygį ir dabartinį Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį už dovanotas gėles – nepažeidusį. Arba, kaip šiuo paminėtu atveju, prikalti prie Rinkimų kodekso viršelio Pinskus už tai, kad jie laikėsi ilgametės tradicijos ir Senelių namuose jo gyventojams savo lėšomis surengė Kūčių vaišes.
Živilė Pinskuvienė tiek televizijai TV3, tiek naujienų agentūrai ELTA teigė nesutinkanti su VRK sprendimu ir ketinanti jį skųsti teismui.
„VRK nori parodyti visiems savivaldybių merams ir politikams, kad partijų deleguoti komisijos nariai neturi teisės reikalauti skaidraus, sąžiningo darbo iš komisijos narių. Aš visą laiką buvau reikli, principinga ir, jeigu sėdi kažkokie valdininkai, išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, gauna už tai atlyginimą – jie turi ir dirbti. Bet VRK, jeigu gauna skundus ir nuo to jaučia psichologinį spaudimą – galbūt jie ne toje vietoje dirba?“ – ELTA cituoja retorišką Širvintų rajono savivaldybės merės klausimą.
Ko gero, darbas VRK ar rinkimų komisijose tikrai būtų svajonių darbas, jei galėtum jį dirbti be nuomonių pliuralizmo, be klausimų ir skundų, kad galbūt kažką darai ne taip, kaip to reikalauja Rinkimų kodeksas. O paklausti, pareikalauti – šiukštu! Tada jau spaudimas!
Kas dėl paminėtos Kūčių vakarienės, VRK prieš metus net buvo nusprendusi, kad Rinkimų kodeksą pažeidė ir Ž. Pinskuvienė, nors toje vakarienėje net nedalyvavo. Vėliau teismas dėl Ž. Pinskuvienės panaikino VRK sprendimo dalį. Merė ELTA agentūrą tikino jaučianti asmeninį VRK nusistatymą ir jai taikomus dvigubus standartus. Beliko, kad pridurtų įtariant, jog dabar VRK dabar taip keršija už teismo panaikintą sprendimo dalį.
Kad tai gali būti mosavimas kumščiais po muštynių, t. y. seniai įvykusių rinkimų, nuteikia ir žinia, jog VRK priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją bei Lietuvos savivaldybių asociaciją su prašymu supažindinti jos narius su šiuo sprendimu.
Ko gero, teisi Ž. Pinskuvienė sakydama, kad yra mušama tam, kad ateityje kiti bijotų. Štai tau ir Britų leidinio „The Econimist“ tyrimų ir analizės padalinio „The Economist Intelligent“ paskelbtas naujausias pilietinės laisvės indeksas. Nors jis Lietuvoje nėra labai mažas (8,53), bet mažesnis nei Pinočetą dar menančioje Čilėje (9,41) ir lygiai toks pat, kaip Afrikos šalyse Botsvanoje ar Žaliojo Kyšulio salose.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
Nereikia ten su kitais rajonais jungineti, o tai vienos problemos, niekas nenori svetimų rajonų ir paskui labai negražiai elgiasi su svetimais , o iš to paskui vissokie nesusipratimai būna , tai cia ttas pats faktas, kai nesusipratimai, o paskui9 del visko labai greitai mertę apkaltina dėl visko, kai patys kalti.