Pavojingiausių šalies užtvankų penketuke – įrenginys ties Bartkuškiu

2022 metų vasarį ugniagesiai tirpdė „ledo kepurę“, dėl kurios svorio galėjo griūti Bartkuškio užtvankos įrenginiai. VPGT vaizdo siužeto kadras

Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Jonas Pinskus prieš prasidedant Pavasario sesijai sakė neatmetantis, kad Seimas grįš prie Melioracijos įstatymo pakeitimo. Kliūčių priimti įstatymo pakeitimą neturėtų kilti, nes akivaizdu, jog savivaldybės nėra finansiškai pajėgios prižiūrėti ir remontuoti užtvankas. Dėl nepriežiūros nutikusi avarija būtų ne vietos bendruomenių, bet visos valstybės problema.

Nėra paslaptis, kad prie šio siūlymo atsiradimo prisidėjo ir skaudi patirtis Širvintų rajone, su kuria susidūrė Savivaldybė patikėjimo teise valdydama Bartkuškio užtvanką. Iš vienos pusės, šalia užtvankos gyvenantys žmonės nelinkę matyti kylančių problemų, o jei ir pastebi, tai reikalauja, jog jas šalintų Savivaldybė. Tuo tarpu didžiausią naudą – kraštovaizdį – jie linkę gauti už dyką. Sakykime, jei būtų įvestas mokestis už tai, gyventojų nuomonė apie užtvankos reikalingumą, tikėtina, pasikeistų.

Kalbintas Seimo narys užsiminė, kad, jo žiniomis, Bartkuškio užtvanka patenka tarp penkių, keliančių didžiausią grėsmę, todėl Melioracijos įstatymo pakeitimai, kuriais tokie objektai būtų perduoti Žemės ūkio ministerijos jurisdikcijai, įgalintų operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją ir šalinti problemas. Gal net pačią užtvanką.

Tai nėra sapnas vidury dienos atmerktomis akimis. Širvintų kraštas jau yra rašęs apie šalyje vykdomą iniciatyvą likviduoti sovietmečiu pristatytų užtvankų. Jų saugios eksploatacijos laikas baigėsi, statant buvo padaryta nemažai pažeidimų ar to meto reikalavimai buvo neatsakingi, priežiūra mažai kur vykdoma, dėl užtvankų daroma žala gamtai ir vandens faunai bei florai.

Pernai Lietuvos mokslininkų paskelbtos šalies užtvankų įvertinimo studijos duomenimis, šalyje yra 1371 užtvanka. Daugybė iš jų įvairiose Lietuvos upėse trūkinėja ir byra, nes seniai pastatytų ir neprižiūrėtų statinių gyvavimo ciklas artėja prie pabaigos.

Pastarąjį kartą didesnė grėsmė Bartkuškio užtvankai buvo iškilusį praėjusių metų vasarį, kai ugniagesiams teko tirpdyti didžiulį ledo luitą, susidariusį ant užtvankos įrenginių. Dėl luito galėjo kilti griūtis.

Iškviesti Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai vandeniu tirpdė ant užtvankos įrenginių dėl orų pokyčių susidariusią ledo „kepurę“. Pažymėta, kad grėsmė kilo dėl to, kad užtvankos įrenginiai yra seni ir prastos būklės – jie gali neišlaikyti didelio svorio ir sugriūti.

Prieš tai buvo rašyta apie nesutarimus, kurie kilo tarp Širvintų rajono savivaldybės ir užtvanką išsinuomojusios bendrovės „Nakeda“. Savivaldybei paprašius mokėti nuomos mokestį, bendrovė atsisakė pareiškusi, kad valdininkai įmonę tiesiog apgavo.

Tada Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė šalies žiniasklaidai piktinosi, kad turtas yra valstybės, bet valstybei pinigų nereikia, o visas problemas ji numeta ant savivaldybės pečių.

Naudodama Bartkuškio užtvankos pajėgumus Kaune registruota įmonė gamino elektros energiją, nors tuo metu 2001 metais sudarytą nuomos sutartį buvo nutraukusi ir mokesčių nemokėjo. Verslininkai 1986 metais pastatytą užtvanką iš valstybės išsinuomojo net 50 (!) metų.

Dėl to, kad „Nakeda“ nemokėjo nuomos mokesčio, buvo priversta rūpintis savivaldybė. Prieš ketverius metus ji kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydama iš „Nakedos“ į valstybės biudžetą priteisti per 28 tūkst. eurų, nesumokėto nuomos mokesčio ir daugiau nei 4 tūkst. eurų palūkanų. Savo ruožtu „Nakeda“ pateikė priešieškinį prašydama sumažinti nuomos mokestį ir įpareigoti savivaldybę per 6 mėnesius atlikti užtvankos kapitalinį remontą.

Teismas priteisė beveik tiek nuomos mokesčio, kiek ir reikalavo savivaldybė, o verslininkų įmonės priešieškinį atmetė. „Nakeda“ teismo sprendimą dar skundė, tačiau Kauno apygardos teismas neskundžiama nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

Pernai balandį Savivaldybė dar kartą kreipėsi į teismą prašydama iš „Nakedos“ priteisti 23 tūkst. eurų nesumokėto nuomos mokesčio. Netrukus „Nakeda“ pranešė, kad užtvankos nuomos sutartį nutraukė. Savivaldybė tuojau pat pareikalavo nutraukti elektros gamybą ir apie tai informavo Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, tik ši į savivaldybės pranešimus nereagavo.

Skaičiuota, kad Bartkuškio užtvankos remontui reikia bent pusės milijono eurų. Pusės tiek, kiek per metus reikia visiems rajono vaikų darželiams išlaikyti.

Savo ruožtu „Nakeda“ aiškino, kad dar 2001-aisiais (tuo metu rajonui vadovavo Vytas Šimonėlis) savivaldybė parengė statinio kapitalinio remonto projektą. Bet tuo viskas ir baigėsi – galvos skausmas buvo paliktas ateities valdžiai.

Pasidomėjus, ar realu, kad Bartkuškio užtvanka būtų griaunama, Jonas Pinskus nesiėmė to prognozuoti. Jei Melioracijos įstatymas bus pataisytas ir užtvankos pereis Žemės ūkio ministerijos žinion, jai teks ir bylinėtis su tokiomis nakedomis bei diskutuoti su žmonėmis, ką daryti su štai tokiais objektais. Tik štai net po metų nuo pateikimo opi problema dar nebus išspręsta. Kaip rodo iki birželio 30-osios truksiančios Seimo Pavasario sesijos darbų programa, Melioracijos įstatymo pakeitimų svarstymas nėra numatytas.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite kovo 31 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top