O tada šiukšlės pajudės į Barskūnus…

Lietuviai mėgsta sakyti: „Ne mano daržas – ne mano pupos…“ Panašiai būtų galima apibūdinti nemažos dalies gyventojų abejingumą dėl katastrofiškos situacijos Kazokiškėse, kur vietos gyventojai nebeapsikenčia Vilniaus apskrities sąvartyno keliamos smarvės. Būta atvejų, kai oro tarša buvo viršyta net ne procentais, o 24 kartus.

Kazokiškėse kurti sąvartyną, į kurį mišriąsias atliekas vežtų aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės, buvo nutarta šio tūkstantmečio pradžioje. Bet kai vietos gyventojai vieną dieną pasijuto suklaidinti, o ir netoli Kazokiškių esanti Kernavė buvo įtraukta į UNESCO istorinio paveldą sąrašą, šiam projektui netikėtai iškilo kliūtis. Nemažai žibalo į ugnį tada įpylė Kernavės archeologai viešai sunerimę, kaip turistai vertins tą faktą, kad UNESCO objekto pašonėje kaupiamos atliekos. O jei dar vėjas papūs iš tos pusės?

Į susitikimus su gyventojais tada važiavo ne tik Vyriausybės, apskrities, aplinkosaugininkų atstovai, bet ir šalies prezidentas Valdas Adamkus. 2004–ųjų liepos pabaigoje apsilankęs Kernavėje, jis, pavyzdžiui, ne vieną kartą teiravosi, kodėl buvo pasirinktas Kazokiškių variantas?

Tuometinis Širvintų rajono meras Vytas Šimonėlis šalies vadovui aiškino, jog regioniniam sąvartynui Kazokiškės buvo pasirinktos neatsitiktinai, o ilgai svarsčius. Garsaus aplinkosaugininko Valdo Adamkaus tokie aiškinimai neįtikino. Nors projekto rengimui jau buvo išleista nemažai pinigų (minėta 3 mln. litų suma, o ji tada buvo nemenki pinigai!), Valdo Adamkaus vertinimu, situacija pasikeitė. Todėl reikia ieškoti kitų variantų, sakė Prezidentas. Jis žadėjo sukviesti atitinkamas žinybas ir manė, kad pavyks rasti geresnę vietą.

Po tokių Prezidento žodžių ne vieno Širvintų rajono gyventojo širdis virptelėjo, juk viena galimų vietų, prieš apsisprendžiant dėl Kazokiškių, buvo Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje. Kas įdomiausia, tokia iniciatyva išėjo iš tuometės valdžios. Tam buvo svarstoma nuošali vieta netoli Barskūnų, netoli Lauryniškių. Valdžios motyvas buvo rajono biudžeto pajamos, o ir atpultų būtinybė steigti planuotą sąvartyną Antaninavos kaime.

Tada kilus aistroms, šio projekto šalininkė Vyriausybė užkūrė didelę informacinę kampaniją dėl Kazokiškių pasirinkimo pagrįstumo. Aplinkos ministerija paskelbė plačios apimties publikaciją „Aistros dėl Kazokiškių: faktai ir prasimanymai“, kurioje „į miltus malė“ visuomenės baimes ir pabaigoje priminė, kad vien tik Danija šiam projektui skyrė apie pusantro milijono litų paramą (negi grąžinsime?). Kadangi lėšos jau suplanuotos, visos eilutės Finansų ministerijoje patvirtintos, gražiai surašytos, nutraukti šį projektą tiesiog būtų kvaila!

2004–ųjų rugpjūčio pradžioje surengus visų suinteresuotų žinybų susitikimą dėl Kazokiškių, tuometinis Premjeras Algirdas Brazauskas ramino, kad projektuotojai atsižvelgė į priekaištus dėl Kernavės kaimynystės ir sąvartyno kaupo aukštį sumažino 5 metrais, todėl iš Kernavės, kuri yra už 9 km, sąvartynas esą nebus matomas.

Taigi Vyriausybės pastangomis problema buvo „išspręsta“, bet palyginti greitai paaiškėjo, kad neigiama įtaka bent jau žmonėms tikrai yra. Žmonės kentė, kentė, kol pagaliau pasakė: „Gana!“

Dabar Elektrėnų savivaldybės taryba ne tik paskelbė ekstremaliąją situaciją, tačiau ir reikalauja panaikinti Kazokiškių sąvartynui išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir siūlo sąvartynui ieškoti naujos vietos. Tokį savo sprendimą taryba vienbalsiai patvirtino posėdyje. Jei viskas klostysis taip, kaip jos sumanyta, dėl naujos vietos parinkimo apskrities sąvartynui teks spręsti Aplinkos ministerijai.

Tik ar nebus prisiminta, kad tokia vieta jau buvo renkama Širvintų rajone? Juo labiau kad jau tada prognozuota, jog Kazokiškių sąvartynas būtų eksploatuojamas 15 metų, o štai Lauryniškėse – net 40 metų!

Palyginkime: Kazokiškėse, kurios įsikūrusios 5 km nuo Vievio, 2021 metais buvo surašyti 238 gyventojai. Tuo tarpu Barskūnuose jų tada buvę gerokai mažiau, tik 129, Lauryniškėse – nė vieno! Tiesa, toliau nuo pagrindinio kelio, bet susisiekimas su Barskūnais – ne koks žvyrkelis, kam patogiau – galėtų važiuoti per Paberžę. Įsivaizduokite: vienas, du, trys – ir Vyriausybė nutaria atimti žemę iš savininkų išmokant jiems kompensacijas. Tai, kad per Medžiukus, Barskūnus važiuos sunkiasvoriai sunkvežimiai – tik monotoniško periferijos gyvenimo paįvairinimas. Labiausiai nepatenkintieji būtų tramdomi kalbomis apie naujas darbo vietas ir lengvatas. Pavyzdžiui, nemokamų krūmų sodinukų dalijimą gyvatvorei nuo kvapų.

Pagaliau: jūs gi prie kvapų pripratę – netoliese veikia „Biodegra“.

Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.