Per rinkimus į Seimą yra suformuojama 71-oji Pasaulio lietuvių apygarda, kurioje išrenkamas ir vienmandatininkas. Renkant atstovus į Europos parlamentą, tokia apygarda nėra reikalinga, nes Europos Sąjungos šalyse gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai gali balsuoti už tenykščius kandidatus. Vis dėlto tie emigracijoje atsidūrę kraštiečiai, kurie nori rinkti Lietuvos atstovus, gali iš anksto registruotis ir balsuoti mūsų šalies atstovybėse.
Kadangi priimta afišuoti, kad emigrantai palaiko dešiniųjų pažiūrų politikus ir balsuoja už „europines vertybes“, dažnai taip tarsi suformuojama nuomonė, kad nesisteminėms partijoms tikėtis paramos iš Vakaruose gyvenančių tautiečių beveik nėra šansų. Kažkuria prasme tai tiesa, nes dešinieji užsienyje surenka daugiau balsų už kitas partijas.
Tačiau tai tik dalis tiesos. Pasidomėjus paaiškėja, kad ir ten yra toks pat įvairus politinių pažiūrų spektras, kaip ir Lietuvoje. Emigrantai nori balsuoti ne tik už „europanelę“ laisvietę Aušrinę Armonaitę, besiglėbesčiuojančia su rinkimų išvakarėse Vilniaus katedros aikštėje protestuotoją sumušusiu gėjų teisių propaguotoju, ar konservatorę Dalią Asanavičiūtę, nevykusia iniciatyva faktiškai sumovusią referendumą dėl pilietybės. Jie nori balsuoti ir už kitus politikus.
Mus, be abejonės, domina, kokį palaikymą tarp užsienio lietuvių turėjo Širvintų rajono savivaldybės merė ir jos vesta Lietuvos regionų partija.
Pažiūrėjus tiesmukai, tarsi atrodytų, kad šios partijos politika yra orientuota į šalies regionuose gyvenančius žmones, ką pasako ir pats partijos pavadinimas. Bet tik žinomame animaciniame filme apie kapitoną melagį dainuojama, kad laivas plauks taip, kaip jį pavadinsi. Rinkimų į Europos parlamentą rezultatai rodo, jog Lietuvos regionų partija tarp užsienyje įsikūrusių kraštiečių yra žinoma. Be abejonės, ją pirmiausia žino ir garsina emigracijoje atsidūrę širvintiškiai, tačiau partijai peržengus žinomumo Širvintų savivaldybėje ribas, balsavimo biuleteniuose akių aukštyje atsidūrusio „numerio 4“ ieškojo ir iš kitų savivaldybių atvykę emigrantai. Jie norėjo reitinguoti sąraše atsidūrusius politikus iš savo savivaldybių.
Kad čia išdėstytos mintys nėra dėl kalbos, pirmiausia rodo balsavimo Lietuvoje rezultatai. Jie atspindi, jog net 41 apygardoje iš 60 Lietuvos regionų partija gavo didesnį palaikymą, nei vidutiniškai šalyje. Širvintų rajone už juos balsavo 45,25 proc. rinkėjų, Ukmergėje – 15,36 proc., Zarasuose – 9,74 proc., Jurbarke – 9,59 proc., Molėtuose – 9,47 proc., Mažeikiuose – 9,36 proc., Birštone – 8,80 proc., Prienuose – 8,35 proc., Kaišiadoryse – 8,31 proc., Raseiniuose – 8,29 proc. Jei panašiais rezultatais bus vainikuoti rinkimai į Seimą, bus galima sakyti, kad ketveriems metams bus duodama galimybė rimtiems sprendimams ir čia, Lietuvoje.
Turbūt nereikia abejoti, kad 20 721 pirmumo balsą per rinkimus į Europos parlamentą gavusi mūsų savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė asmeninio palaikymo tikėsis ir rudenį, jei kandidatuos į Seimą. Dvi dešimtys tūkstančių pirmumo balsų jai yra geras rezultatas. Vos kiek daugiau (22 022) surinko buvęs vyriausiasis euroderybininkas ir iki šiol dvi kadencijas Europos parlamente atbuvęs Petras Auštrevičius, nuo 2009-ųjų iki šiol be pertraukos Europos parlamente asmeninę sąskaitą banke ir pensiją sau besididinantis koloradas Waldemar Tomaszewski (21 288), o euromandatą ką tik gavęs Petras Gražulis pirmumo balsų net surinko mažiau (19 769).
Bet grįžkime prie Europos parlamento rinkimų reikalų. Kaip parodė rezultatai, Lietuvos regionų partija tarp balsavusiųjų užsienyje surinko 4,38 proc. balsų, o už ją balsavo 1128 tautiečiai. Geriausias rezultatas pasiektas Jungtinėje Karalystėje, kuri nebėra Europos sąjungos valstybė ir ten gyvenantys lietuviai nebegali balsuoti už vietinius kandidatus į Europos parlamentą. Taigi, Londone balsavo 561 lietuvis, o bendras partijos pasiektas rezultatas (6,27 proc.) buvo geresnis nei Lietuvoje. Tačiau pagal palaikymo svorį pirmauja Ambasada Airijoje – regionininkams atiduotas 181 balsas, o tai sudaro 10,40 proc.
Kitus rezultatus galite matyti iš čia pateiktos lentelės, kuria su mumis pasidalijo Lietuvos regionų partija. Kas dėl pirmumo balsų, juos pateikia Vyriausioji rinkimų komisija. Remiantis skelbiama informacija, Živilė Pinskuvienė tarp visų regionininkų užsienio atstovybėse gavo daugiausiai – 475 pirmumo balsus ir net 25 balsais aplenkė europarlamentaru tapusį centristą Petrą Gražulį (450).
Palyginimui, ketvirtai kadencijai perrinktas Waldemar Tomaszewski, daug kritikuojamas dėl totalaus neveiklumo ir tinginystės, užsienyje gavo vos 76 pirmumo balsus.
Išsidalijus mandatus prabilta ir apie tai, kiek jie kainavo partijoms. Tikri turtuoliai, neskaičiavę tam pinigų, buvo valstiečiai, Europos parlamento rinkimams išleidę beveik pusę milijono ir gavę vieną mandatą. Tokiu būdu „nusipirktas“ vienas rinkėjo Karbauskio partijai kainavo 7,71 euro. Puslitrį pigios arielkos.
7,02 euro už balsą „mokėjo“ Tomaszewski, rinkiminei kampanijai ištaškęs 275 tūkst. eurų, užuot sprendęs „neišsprendžiamus“ Lietuvos lenkų reikalus. 4,98 euro (panašu, jau su PVM) mokėjo Skvernelis (201 tūkst. eurų), 2,92 euro – užmarštin grimztantys liberalai, 2,29 euro – Gražulio reanimacija konservatoriams į uodegą įkirtę centristai, 1,86 euro – su seksualinėmis mažumomis flirtuojantys laisviečiai, tik 1,28 euro – tris mandatus gavę konservatoriai, vos 0,90 euro – du mandatus „teįpirkę“, tačiau svajoję daugiau socialdemokratai.
Panašu, kad pasitvirtina sena taisyklė, kurią perfrazavus – geriau turėti ne pinigų, o balsuojančių avinų.
