Rugpjūčio pradžioje Širvintų rajono savivaldybės administracija parengė ir įregistravo nutarimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti ir (ar) keisti Širvintų rajono savivaldybės Širvintų ir Jauniūnų seniūnijų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, taip pat keisti Širvintų rajono savivaldybės Širvintų seniūnijos Motiejūnų kaimo gyvenamosios vietovės pavadinimą. Pavesta organizuoti konsultavimąsi su vietos gyventojais.
Kaip paaiškino Širvintų rajono savivaldybės administracija, planuojant Širvintų ir Jauniūnų seniūnijų gyvenamųjų vietovių ribų tikslinimą, turima omenyje, kad pagal seniau nustatytas ribas dabar yra sklypų, kurie padalinti į kelias dalis, t. y. dalis sklypo viename kaime, dalis – kitame. Todėl ribos yra keičiamos.
Kadangi Širvintų seniūnijoje yra dveji Motiejūnai, iš nutarimo projekto negalima suprasti, apie kuriuos jų yra kalbama: ar apie Motiejūnus šalia kelio į Giedraičius, ar už Alekniškio esančius Motiejūnus.
Širvintų rajono savivaldybė paaiškino, kad nutarimo projektas kalba apie Motiejūnų kaimą, esantį už Alekniškio. Gyvenvietės pavadinimą siūloma keisti, kadangi toje pat seniūnijoje esantys dveji Motiejūnai sukelia painiavos.
Kažkada tokios painiavos nebuvo, nors dabartinio rajono teritorijoje atskiru metu iš viso buvo net ketveri Motiejūnai. Tiesiog už Alekniškio esantys Motiejūnai buvo Gelvonų valsčiuje, o šalia kelio į Giedraičius – Širvintų valsčiuje.
Dabartinė Lietuvos teritorija Rusijai atiteko po Abiejų tautų respublikos, kurią sudarė Lietuva ir Lenkija, trečiojo padalijimo 1795 metais. Netrukus susirūpinta išleisti naujų teritorijų žemėlapius. Pirmieji žemėlapiai, sudaryti naudojant trianguliaciją, Rusijoje pasirodė 1818 metais. 1821 metais Rusijos generolas leitenantas Fiodoras Šubertas pradėjo sudarinėti Specialųjį vakarinės Rusijos žemėlapį masteliu 10 varstų colyje ir iki 1839 metų išleido apie 60 lapų. Darbai nutrūko, nes tokio mastelio žemėlapiai kariškiams pasirodė mažai naudingi.
Tačiau 1836 metais sudarytame „nenaudingame“ žemėlapyje jau buvo pažymėti ir už Alekniškio esantys Motiejūnai. Tik jie tada įvardyti kaip Miežeikūnai (Mežeikuncy). Kadangi tuo metu Lietuvoje valstybės institucijose buvo vartojama rusų kalba, lietuviška rašyba oficialiai vartojama nebuvo, iš toli atvykę topografai rašė, kaip nugirdo, sunku pasakyti, koks buvo tikrasis tos gyvenvietės pavadinimas. Galbūt, atsižvelgiant į panašius lietuviškus žodžius, būtų tiksliau juos vadinti Mažeikūnais?
Nuo 1846 metų darbai buvo atnaujinti, kai darbo ėmėsi generolas majoras Pavelas Tučkovas. Jis pasiūlė sudaryti naujus trijų varstų colyje (1 cm = 1,26 km) vakarinės imperijos dalies žemėlapius. Taip atsirado net 435 lapai. 1863 metais sudarytame trijų varstų colyje žemėlapyje Miežeikūnų vietoje atsiranda … Matsiūnai (Matsiuncy), kuriuose tuomet buvo 10 sodybų.
Beje, šiose apylinkėse ėjo riba tarp Lietuvoje sukurtų ir iki 1915 metų veikusių Kauno ir Vilniaus gubernijų, kurios buvo Vilniaus generalgubernijos dalis. 1850 metų Kauno gubernijos žemėlapyje jo riba ėjo iškart už Totoriškio kaimo. Visas Žirnajų ežeras priklausė Kauno gubernijai, o Matsiūnai ir piečiau esančios teritorijos – Vilniaus.
Matsiūnai – matyt, kurį laiką oficialiai naudotas už Alekniškio esančių Motiejūnų pavadinimas. Pavyzdžiui, 1914 metų Vokietijos imperijos kariniame žemėlapyje tarp Čiurkiškių ir Vaidziuliškių jau pažymėti dveji Matsiūnai – po 10 sodybų turintys Matsiunce I ir ryčiau esantys Matsiunce II. Lygiai toks pat žymėjimas randamas ir 1941 metų vokiškame kariniame žemėlapyje. Antrieji Matsiūnai buvo ryčiau Pirmųjų Matsiūnų, tarp Vaidziuliškių ir Vėjelkos kaimelių. Šiandien toje vietoje, kur buvo Antrieji Matsiūnai, – plynas laukas.
1933-1940 metais Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyrius išleido keturiasdešimt keturis 1:100 000 mastelio Lietuvos žemėlapių lapus. Buvo parengti dar keturi lapai, tačiau nespėta šių žemėlapių išleisti.
Žaslių kvadrantui priskirtame lape yra ir už Alekniškio esanti gyvenvietė. Žemėlapyje ji jau nurodyta šiandien žinomu Motiejūnų pavadinimu. Pažymėtos abi gyvenvietės – Motiejūnai I ir II.
1937 metų Karinio geografijos instituto Lenkijoje sudarytame Lietuvos vietovių žemėlapyje ši gyvenvietė irgi buvo nurodyta iš dviejų dalių, bet pavadinta Matiejūnais. Iš artimiausių už Matiejūnus didesni buvo tik Šiauliai (pažymėta: Šauliai), turėję 36 sodybas, ir Bagaslaviškis su 47 sodybomis.
Ko gero, žodis Matiejūnai nebuvo lenkiškai iškraipytas gyvenvietės pavadinimas. 1923 metais atlikto visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Gelvonų valsčiuje buvo dvi Matiejūnų gyvenvietės. Matiejūnų I gyvenvietėje buvo 19 kiemų (ūkių), kuriuose surašyti 104 gyventojai. Matiejūnų II kaime suskaičiuota 13 ūkių, surašyti 54 gyventojai.
Koks bus (jeigu bus) naujasis Miežeikūnų, Matsiūnų, Matiejūnų, Motiejūnų pavadinimas, nuspręs patys gyventojai. Kaip informavo Savivaldybė, kaimo pavadinimus gali siūlyti tik patys gyventojai.
Jei Širvintų rajone ir sumažės Motiejūnų, vargu ar Lietuva dėl to nuskurs. Po vienerius Motiejūnus dar yra Pasvalio, Anykščių, Ignalinos ir Molėtų rajonuose.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 15 d. laikraščio numeryje.
Ačiū autoriui už labai išsamų straipsnį.