2023-iųjų pavasarį Širvintose pristačius projektą, pagal kurį mūsų ir kaimyniniame rajone būtų įrengtas milžiniškas vėjo jėgainių parkas, rašėme, kad ši žinia skamba taip gražiai, kad net sunku patikėti, jog tiesa.
Susitikime su rajono politikais, valdininkais, bendruomenių atstovais dalyvavę svečiai užsiminė, kad jų patirtis rodo, jog pritarimas atsinaujinančios energijos plėtrai ir energetinei nepriklausomybei tėra gražioji tokių projektų pusė. Susiduriama ir su bendruomenių nepasitikėjimu ar net atviru pasipriešinimu, todėl laukia ilgas įtikinėjimo ir bendrų sutarimų ieškojimo kelias.
Šio konkretaus projekto vystytojai – specialiai jam įgyvendinti įsteigtos UAB „Žalia žemė“, taip pat atsinaujinančios energijos gamintojus vienijančios asociacijos atstovai sakė, kad vietos gyventojų nepasitikėjimą ar atvirą priešiškumą iš dalies lemia informacijos stygius ir stereotipai. Projekto vystytojų tikslas – tai pakeisti, todėl laikraščio skaitytojai turėjo ir, tikime, dar turės progą mūsų leidinio puslapiuose perskaityti daug naudingos ir įdomios informacijos šia tema.
Kaip ir kitur, taip ir mūsų rajone atsirado prieštaraujančių vėjo jėgainių parko statybai. Projekto vystytojai tiek atvirai, tiek puse lūpų teigė, kad tame pasipriešinime nematantys vietos gyventojų valios, kadangi tikrieji muzikos užsakovai siekia tik savo siaurų asmeninių tikslų ir tik prisidengia bendruomenių vardu. Vis dėlto jie sakė esą pasirengę atviriems dialogams, tačiau tuo pačiu priminė, kad vadovaujasi šalyje galiojančiais įstatymais ir tvarka, ko nereikėtų ignoruoti prieštaraujančiai pusei.
Kaip tokiais atvejais būna, pakilusieji į kovą su „vėjo malūnais“ ėmė varstyti visų įmanomų institucijų duris, juolab kad tarp prieštaraujančių yra ir tokią patirtį turinčių žmonių. Neliko jų pamiršta ir Savivaldybė, kurios adresu buvo paleista nemažai strėlių. Galbūt neįsigilinus, o gal tyčia rajono vadovai buvo kaltinami vėjo jėgainių projekto protegavimu, žmonių nuomonės nepaisymu, jos reikalaujama stabdyti pasiruošimą projekto įgyvendinimui, užverti vartus kraštovaizdžio niokotojams.
Pasitelkta ir pagalbininkų iš rajono politikų, dirbančių opozicijoje. Kaip jau yra įprasta, aktyviai vandenį ant protesto malūno sparnų tuojau pat imta pilti iš rajono konservatorių stovyklos.
Savivaldybė išsakė savo nuomonę dėl parengto poveikio aplinkai vertinimo. Įžvelgus daugybę spragų, projekto vystytojai buvo kritikuojami tinkamai neatsižvelgę į aplinkosauginius reikalavimus, ignoruojantys su kraštovaizdžiu susijusias problemas. Tai sulaukė atgarsio sostinėje, o garsiausiai nuskambėjo Aplinkos ministro Simono Gentvilo reakcija. Vėjo jėgainių parko šalininkams, o taip pat Širvintų rajono savivaldybės merei Živilei Pinskuvienei buvo priklijuotos Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir žaliojo kurso priešininkų etiketės.
Paradoksas: vienu didžiausiu žalą gamtai galimai padarysiančio projekto šalininku tapo valdančiųjų triumvirato valdoma Aplinkos ministerija ir jos vadovas Simonas Gentvilas. Tuo tarpu Savivaldybė, tiksliau – merė Živilė Pinskuvienė, aiškina, kad energetinė nepriklausomybė ir žaliasis kursas neatima teisės reikalauti, kad tokie svarbūs projektai būtų vykdomi teisėtai ir teisingai, atsižvelgiant į bendruomenių interesus.
„Valdantieji švarią energiją nori prastumti nešvariais būdais,“ – prieš kelias dienas viešojoje erdvėje pareiškė Živilė Pinskuvienė. Tai jos reakcija į tai, kad aplinkos ministro Simono Gentvilo partietis, Liberalų sąjūdžio narys Romualdas Vaitkus, kartu su valdantiesiems priklausančios TS-LKD nariu Kaziu Starkevičiumi, Seimui pateikė pasiūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo NR. IX-884 2, 4, 6, 8, 19, 19-1, 22, 24-1 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 24-2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3732“. – „Atmetus visą beletristiką, pasiūlymo esmė: „Didesnės nei 150 MW leistinos generuoti galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių numatomos gamybos ir/arba daugiau nei 100 MW leistinos naudoti galios elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių numatomo vartojimo projektai yra pripažįstami ir laikomi valstybei svarbiais projektais.“
Reiškia, kad pabudę vieną rytą, už savo tvoros pamatysite iš dangaus nuleistą milžinišką objektą, o jums geriausiu atveju bus pasiūlyta tik paloti, nes karavanas pagal galiojančius valstybinės svarbos įstatymus eina tolyn.
Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojos, Širvintų merės Živilės Pinskuvienės, tai yra ne kas kita, kaip eilinis valdančiosios koalicijos bandymas tvarkyti savo ir suinteresuotų asmenų reikalus „buldozeriu“.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, norint regionuose steigti galingus vėjo jėgainių parkus, būtina gauti tų regionų savivaldybių pritarimą. Būtent ją ir siekia pakeisti K. Starkevičius bei R. Vaitkus. Sakant paprasčiau, matydami, kad Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (PAVA), kuri apima skleidžiamo triukšmo, išmetamų oro teršalų, kvapų sklaidos modeliavimą, jų planams gali būti nepalanki, jie siekia savivaldybes iš šio proceso eliminuoti“, – patikslino politikė. Ji nebejoja, kad už minėtos iniciatyvos stovi Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tai, kad įstatymas yra susijęs ir su Širvintų rajone vykdomu projektu, leidžia manyti merės ekskursas į netolimą praeitį:
-Prisiminkime, kaip gegužės pabaigoje „miškų žudiko“ pravardę gavęs S. Gentvilas viešai mane užsipuolė dėl to, kad pasisakiau prieš vėjo jėgainių parko statybas: „Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino savo 20 garsių tezių, kodėl šiame rajone negalima statyti vėjo jėgainių. Merės fobijos nejučia priminė vladimiro vladimirovičiaus putino 2019 metais pasisakymus, kad vėjo energetika yra tokia siaubinga, kad net sliekai iš žemės lenda ir kad jis nenorėtų gyventi planetoje, nuklotoje saulės jėgainėmis ir vėjo energetika“, – ministrą pacitavo Ž. Pinskuvienė. – Manau, kad S. Gentvilas skuba pasinaudoti savo paskutiniais ministravimo mėnesiais, todėl tokiais projektais turėtų pasidomėti atitinkamos tarnybos. Juolab kad kai kurios ankstesnės ministro iniciatyvos jau sulaukė neigiamo STT vertinimo.
Apibendrindama situaciją, Ž. Pinskuvienė akcentavo, kad, jeigu, pasinaudodami vasaros atostogomis ir tuo, jog dalis Seimo narių išvykę, valdantieji savo pataisas prastums, neigiamas jų pasekmes pajus ne tik Širvintos, bet ir visi likę Lietuvos regionai, kadangi tuomet vėjo jėgaines, nepaisant savivaldybių nuomonės, statyti bus galima praktiškai bet kur.
Nacionaliniai interesai, kuo dažnai spekuliuoja politikos buldozerininkai, yra viena, bet nereikia pamiršti, kad demokratija prasideda vietose. Jei nebus paisoma vietos bendruomenių interesų, jei regionuose valdžia liks tik nebyli stebėtoja, kaip prie vietos žmonių tvorų įgyvendinami Vilniuje gimę projektai, apie kokį valdžios autoritetą galima kalbėti. Tik centrinei valdžiai tai, panašu, nėra esminis dalykas, juk ateinama dėl kitų tikslų. Neatsitiktinai ir pernai pavasarį, pagarsinus šio projekto naudas vietos žmonėms, jo vystytojai įspėjo neplanuoti už tuos pinigus kelių tiesimo, gatvių apšvietimo, griovių sutvarkymo, tiltų remonto ir kitų panašių darbų. Esą ketinama prie kažkurios ministerijos įkurti specialią agentūrą, kuri kaups energetikų skiriamas lėšas ir jas dalys savo nuožiūra vietos bendruomenėms pagal jų projektus. Ne vietos savivaldybė, ne seniūnai ir bendruomenės privalės žinoti, kur išleisti jiems už pastatytas vėjo jėgaines skiriamas lėšas. Tam sostinėje sėdės ministerių švogeriai ir pusseserės, gyvenantys iš atkeliaujančių milijonų ir trupinius barstantys toms bendruomenėms, kurioms projektus pagal patvirtintą kurpalių parengs viceministerių dukterėčių vadovaujamos projektų rašymo studijos. Kaip kitaip, jei „kaimiečiai mėšlinais kaliošais net to nesugeba“. Tad nenustebkite, jei nuotoliu iš Vilniaus jums bus priprojektuota auksinių gandralizdžių, inkilų šikšnosparniams, reabilitacijos namelių šeškams ar profilaktoriumų sliekams. Sostinė geriau žino!
Gintaras Bielskis
