Kuriantys grožį nuolat, iš širdies, su meile…

Svečiuose pas Širvintų krašto žmones

Važiuojant keliu „Zibalai – Beivydžiai“, nejučia akys krypsta į Zibalų pakraštyje esančią Širvintų gatvės 36-uoju numeriu pažymėtą išpuoselėtą, jaukią, tvarkingą, iš tolo tviskančią Erikos ir Leono Bulonų sodybą. Darbščių jaunų šeimininkų namų aplinka jau ne kartą buvo įvertinta Zibalų seniūnijos administracijos: 2004 ir 2006 metais jie buvo nominuoti už išradingumą ir Zibalų krašto garsinimą. Šiemet jiems atiteko rajono Savivaldybės nominacija. Šeimininkai gavo „Senukų“ dovanų čekį, lentelę „Gražiai tvarkoma sodyba 2008“ ir padėką už kūrybiškumą, gebėjimą kurti aplinkos grožį, krašto gražinimą ir rodomą pavyzdį visiems, norintiems kurti jaukesnę, šiltesnę aplinką bei gyvenimą.

– Nieko čia gražaus, – kuklinosi Erika ir Leonas Bulonai. – Tvarkomės visa šeima kartu. Augalus perkame mugėse, Ukmergės medelyne, turguje, keičiamės su draugais, atsivežam iš mamų darželių. Norisi kažko nematyto, naujoviško. Susižavėjome netradicinių formų klombomis – pavyko ir patiko.

Ir iš tiesų – patiems pasidžiaugti ir kitiems parodyti yra daug ką. Ištaigingai atrodo kelio sankasą ir sodybos teritoriją skirianti tvora. Pasak Leono Bulono, nusižiūrėta dirbant Švedijoje. Ten labai daug akmenų, plytinių statinių, tad savos tvoros stulpeliams pasirinktos buvusių kolūkio fermų raudonos plytos, pamatui – akmenys, tvorai – uosinės lentos. Atrodo įspūdingai.

Už tvoros teritorija vizualiai skyla į dvi dalis: kairėje – beržų ir pušų riboženklis su kaimynais Vaitiekūnais, nedidelis sodelis, daržovių lysvės su šiltadaržiu, gėlynai, didžiulės sūpuoklės ir, anot šeimininkų, daug vietos fantazijai ir ateities planams. Dešinėje – ramybės ir poilsio oazė: jaunosios šeimininkės Erikos išpuoselėtų gėlynų, Leono išradingai sudėliotų augalų ir akmenų dermė.

Leonas sako labai gerbiantis akmenis, patikusį lauko riedulį su broliu Valdu atsigabenęs prie namo ir taip sodybą papuošęs. Aplink namą želia rūpestingai prižiūrėtos vejos. Dekoratyviniai krūmai, margaspalvės gėlės, dar nepakąstos rudens šalnų, daugiausia skirtos sodybai papuošti. Viskas paprasta, subtilu ir jauku…

– Anksčiau šienaudavom su savaeige žoliapjove – sunkoka, nes plotas didžiulis, dabar nusipirkome traktoriuką – didžiulį pagalbininką ūkyje, – džiaugiasi Leonas. – Nušienaujame patys sau, dar ir tėvams padedame.

Labai maloniai nuteikia valstietiškos kilmės atributai: arklinis vežimas, plūgas. Kiekvienas daiktas turi savo istoriją, kiekvienas nuglostytas jaunųjų šeimininkų tėvų, o gal net ir senelių rankų. Pasirodo, senovinis vežimas turi gal 100 metų istoriją, ąžuolinis, rankų darbo, atgabentas iš Anciūnuose esančių Erikos tėvelių Veronikos ir Alfonso Sasnauskų namų. Plūgas „atkeliavo“ iš Leono tėvelių Lionės ir Balio Bulonų namų. Viskas, kas buvę sena ir nereikalinga, dabar prikelta naujam gyvenimui ir tapo grožėjimosi objektu. Pasak Leono, tokių grožybių žiemą po atviru dangumi nepalieka, slepia nuo gamtos išdaigų. Gal dar džiugins ne vieną Bulonų kartą? Mat Erikos ir Leono sūnus Faustas – Zibalų pagrindinės mokyklos pirmokas – talkina tėvams tvarkant aplinką, auga rūpestingas tėvo užvadėlis.

Vidinį sodybos kiemelį puošia įdomių formų baseinas, akmenimis išdėliotas, įspūdingais kraštais. Šeimininkai sako, kad net savų karosų augina. Išradingumui ir fantazijai vietos per akis.

– Smagu, kai žmonės tvarkosi, – šypsosi Leonas ir Erika, – pasižiūrime į kitų žmonių darbus, pasigėrime ir projektuojame patys sau. Kiekvienas akmenukas rankomis apglostytas, kelissyk perkeltas, kol jam tinkama vieta surandama. Idėjų ir minčių semiamės iš žurnalų, turime knygą „Gražiausios Lietuvos sodybos“. Iš visur po truputį, savo pridedam, taip ir gimsta grožis.

Bulonai džiaugiasi, kad sodyba labai geroje vietoje: netoli rajono centras, tiek vieni tėvai Anciūnuose, tiek kiti – Staškūniškyje ranka pasiekiami, aplankyti gali kasdien, mokykla Faustui čia pat. Sako, labai gera namuose vakare, ypač vasarą. Tuomet nušienauja vejas, susėda visa šeima stiklinėje verandoje, gurkšnoja arbatą ir svajoja.

Sodyba dar labai „jauna“, tik apie 20 metų, tėvelio Balio Bulono statyta galvojant apie trijų sūnų ateitį, tačiau nė vienas iš vyresniųjų nenorėjęs čia gyventi. Tik jaunėlis Leonas pasirinko, daug darbo įdėjo, šeimą sukūrė ir dabar dėkingas tėvams ne tik už puikų namą, bet ir už gyvenimo pamokas. Leonas viską daro pats savo rankomis: mūrija, stato krosnis, židinius, dekoratyvinius akcentus iš akmenų, išmano elektros ir santechnikos darbus. Viskuo domisi, tam turi potraukį. Planuoja kairėje sodybos pusėje įrengti sporto aikštyną Faustui, sumūryti lauko židinuką šašlykams kepti, gal net kokią nematytą skulptūrą ir būtinai pašto dėžutę sumeistrauti.

Kurdami grožį ir jaukumą, Erika ir Leonas Bulonai atskleidė poetišką sielą. Tai darbščių rankų, nagingų ir darbą mylinčių žmonių namai. Tikras džiaugsmas apima ne dėl ramaus gyvenimo, ne dėl turtų ar aplinkinių žmonių dėmesio, bet kad verta daryti tai, ką jauni žmonės daro nuolat, iš širdies, su meile…

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

4 Atsakymai į “Kuriantys grožį nuolat, iš širdies, su meile…”

  1. Gintautei parašė:

    Neuzpavydėk pripazinimo. Apie sodybos grozi sprendzia rajono komisija, o ne nuotraukos.

  2. Gintaute parašė:

    Bent jau iš nuotraukų nesuprantu, kuo ta sodyba ypatinga? Tūkstančiai tokių Lietuvoje.

  3. ww parašė:

    bet pelnytai pripazinta graziausia.

  4. gerute parašė:

    Sodyba, kaip sodyba, nieko ypatingo….

Comments are closed.

scroll to top
+