Demokratijos ir sveikos rinkos sąlygomis gyvenančiose valstybėse pagrindinė mokesčių našta tenka tiems, kam ši valstybė suteikia galimybę klestėti. Pas mus gi bandoma įrodyti, kad lygūs yra visi – ir gyvenantys rūmuose, ir lūšnose. O pirmieji dar ir lygesni.
Kai gimęs nekilnojamojo turto apmokestinimo projektas pirmoje stadijoje pasiekė Seimą, padorūs politikai netylėjo ir valdantiesiems davė suprasti, kad priešinsis. Atviro plėšikavimo susigėdo net valdančiųjų koalicijos partneriai iš Laisvės partijos. Gal šantažuojant dėl blokuojamų jų pasiūlymų, gal iš tiesų bijant tautos įsiūčio, tik vienas laisvietis iš esamų vienuolikos per spalio 10-osios balsavimą pasisakė už siūlomą projektą.
Iškilus grėsmei, kad sumanymas žlugs, gelbėjimo ratą ir vėl numetė brolyčiai socialdemokratai, tarp kurių buvo ir nenuilstantis Algirdas Sysas, balsavęs už tai, kad žmonių būstai būtų apmokestinti. Kiti du šalininkai iš socialdemokratų stovyklos – Eugenijus Sabutis ir Matas Skamarakas. Jei kas negirdėjo, ir tokių dirbama Seime.
Nuo pat pradžių prieš šį sumanymą aštriai ir argumentuotai pasisakęs Jonas Pinskus balsavo prieš. Tačiau jo ir kitų priešininkų balsų nepakako, kad siūlymas reketuoti turinčius pastogę virš galvos būtų atmestas. Žinant, kad kartais rezultatą lemia balsavusiųjų skaičiaus, net 7 socialdemokratai balsavime nedalyvavo, t. y. balsavo kojomis. Jie nebuvo už, kaip tie trys paminėti jų kolegos. Jie nesusilaikė, kaip padarė dar trys iš socialdemokratų galeros. Bet ir neapsisakė prieš. Tuo pačiu nedalyvaudami balsavime padėjo, kad balsavusiųjų už balsai įgijo lemiamą vertę. Tad 56 balsais už (42 jų – iš konservatorių), net 23 susilaikius, o 18 balsavus prieš, pritarimui po svarstymo buvo pritarta.
Konservatoriai Skaistė ir Lingė tikino, kad viskas čia gerai ir sąžininga, o premjerė Ingrida Šimonytė net pasišaipė, kad kitos išeities nėra – paskutinis visiems viską davęs ir nieko neėmęs buvo „Pranašas, pamaitinęs minią kepalėliu duonos“. Jos teigimu, esamas apmokestinimas (dabar apmokestinamas prabangus turtas) yra nesusipratimas ir per laiką jis „išsigimė į visiškai nepaaiškinamą dalyką“. Supraskite, atėjo laikas imti iš visų, taip ir bus! Nuspręsti neužteks savo balsų, padės socialdemokratai. Kas jau kas, o šie, kaip galima suprasti, dar neatidirbo už duotą lygių galimybių kontrolierės kėdę.
Opozicijos tikinimą, kad su įstatymo projektu yra labai negerai, nes yra detalių, kurių nenorima matyti, premjerė sukritikavo aiškinimais, kad opozicija tik prašo pinigų, bet negalvoja, kaip juos susirinkti. Bus įstatymas, tada ir susirinksite!
Nenustebkite, jei po Naujųjų išgirsite, kad reikia susimokėti ir už lietų, ir už vėją, o paskui ir už tai, kad ateina naktis. Ir kad po galva pasidedame pagalvę. Yra toks „pagalvės mokestis“ kurortuose, kai kuriose užsienio šalyse. Ten jis reiškia visai kitą dalyką, bet mūsų protingieji kurmiai juk gali suprasti tiesiogiai. Anot Šimonytės, nebe tie laikai, Pranašas juk mirė prieš du tūkstančius metų!
Su įstatymu peršamas žodis mediana netrukus gali tapti nauju keiksmažodžiu, pavyzdžiui: „Eik tu medianon!“. Kasdien keičiasi ir iniciatorių interpretacijos, koks tas mokestis bus. Susidaro įspūdis, kad ryte pasidalijama mintimis, kurios aplankė naktį. Kadangi įstatymą žadama prastumti lapkritį, dar išgirsime įvairių pasvarstymų, kaip mus apmokestins.
Kaip dabar aiškinama, indikatyvi mediana yra apskaičiuojama remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos disponuojamais Registrų centro duomenimis apie gyvenamosios paskirties objektų mokestines vertes, nustatytas 2021–2026 metų masiniu vertinimu. Pavyzdžiui, Širvintų rajono savivaldybėje ji šiuo metu yra 11 800 Eur. Finansų ministerija siūlė taikyti progresinį tarifą: 0,06 proc. būtų skaičiuojama nuo 1,5-2 būsto vertės medianų konkrečioje savivaldybėje, o 0,1 proc. – vertei, viršijančiai 2 medianas. Kiek procentų taikyti, nuspręstų pati savivaldybė.
Dabar jau atsiranda nauji procentai. Bent trečiadienį kalbėta apie 0,05-0,5 ir net 4 proc., taikytinus apleistam turtui. Lingės žodžius skirtingi portalai atpasakoja skirtingai, o ir pats Lingė kalba nevienodai. Vienur išgirdome, kad pirmasis būstas nebus apmokestinamas, kitur perskaitėme, kad bus apmokestinama tik 1,5 medianos viršijanti pirmo būsto vertė, kitur – visa, išgirdome ir tai, kad „tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianą viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui“ (15min.lt).
Kol nėra galutinės įstatymo pakeitimo projekto versijos, galima tik svarstyti. Kaip ir apie tai, ar 11,8 tūkst. yra daug ar mažai. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu nustatyta 60,1 tūkst. eurų mediana, arba – penkis kartus didesnė nei Širvintose. Taigi, iki 90 tūkst. eurų mokestinės vertės vilniečiams mokėti nereikėtų. Širvintoms gi kartelė būtų vos 17 700 Eur. Už tiek pas mus net bendrabučio kambarį vargiai nusipirksite.
Viešojoje erdvėje lingės ir skaistės jau pristatė formulę, kaip bus apskaičiuojamas tas mokestis įvairiuose šalies miestuose. Pristatymo tikslas buvo vienas: parodyti, kad daugeliui mokestis nebus didelis, tik keli ar keliolika eurų per metus. Tačiau mėgstantys lyginti ir skaičiuoti jau įsitikino, kad persikeliantys iš sostinės į periferiją gali skaudžiai nusvilti. Pavyzdžiui, 2 kambarių buto, esančio sostinės Buivydiškių gatvėje savininkas, nemokės jokio mokesčio, nes pagal tame sostinės Šeškinės mikrorajone nustatytą medianą ir taikytiną kartelę, jo standartinis sovietinės eros pabaigos butas pripažįstamas nevertingas, kad jį reikėtų apmokestinti. Pardavęs minėtą Buivydiškių gatvėje esantį butą rinkos kaina, žmogus irgi rinkos kaina galėtų nusipirkti bent du panašius butus Širvintose, Jaunimo gatvėje. Tik štai medianinis paradoksas: esant tokiam pat mokesčio procentui, jam už pirmą butą jau priklausytų mokėti kelis eurus per metus mokesčio, nes Širvintose įsigytas nekilnojamas turtas pagal galiojančią formulę taptų vertingas ir apmokestintinas.
Būtų gerai, jei kas paaiškintų, kodėl mūsų vertinamo dviejų kambarių buto Buivydiškių gatvėje mokestinė vertė net neviršija Vilniui nustatytos medianos, o štai Širvintose situacija kita – čia nustatyta mediana yra daugiau nei dukart mažesnė už lyginamo analogiško buto mokestinę vertę? Nei eurorojuje tarpstanti Blinkevičiūtė, nei jos dūdelę nešiojantis Sysas, nei projekto buldozerininkas Lingė to nepaaiškina. Tas dabar dar teisinasi, kad dalykas atseit suprantamas: sostinėje būstai esą vertingesni. Bet pavyzdžiai rodo, kad ne, juk Vilniuje už juos mokėti nereikėtų, o periferijoje tektų.
Šį ir dar keliolika niuansų pastebėjo ir opozicijoje dirbantys Seimo nariai. Spausdinome, ką apie tai mano Lietuvos regionų partijos atstovai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis. Jų vieša kritika irgi galėjo tapti tuo akmeniu, kuris kelyje trukdo konservatorių stumiamam mokesčio vežimui.
Dabar pateikiami pavyzdžiai parodė ir tai, kad įvedus nekilnojamojo turto mokestį jis būtų mažiau skausmingas turtingiems žmonėms iš turtingų savivaldybių, kur pajamos gerokai lenkia likusią Lietuvą, kur reali būstų rinkos vertė didelė ir labai skiriasi nuo kas penkerius metus nustatomos popierinės mokestinės vertės. Jiems šimtas ar keli šimtai eurų, turint šimtų tūkstančių ar net milijonų vertės turtą, nebūtų skausminga netektis, tuo tarpu kelių dešimčių tūkstančių eurų vertės turto savininkui iš periferijos net ir keliolika ar keliasdešimt eurų per metus būtų dar viena skylutė jo liesoje kišenėje.
Komiteto pirmininkas konservatorius Lingė dar iki priėmimo bruko jo pakoreguotą modelį, kurį priėmus vertingų būstų savininkams tas mokestis sumažėtų 3-4 kartus. Štai tau ir duonos kepaliukas iš Pranašo rankų. Tiesa, ne miniai, tik saviems.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 27 d. laikraščio numeryje.
