Nuo spalio 29 d. visoje Lietuvoje buvo išjungta analoginė televizija. Nuo šiol televizijos programas galima žiūrėti tik įsigijus specialius priedus.
Lietuva iš trijų Baltijos šalių „į naują skaitmeninės televizijos erą“, kaip šį laikotarpį jau spėjo pavadinti televizijos tyrinėtojai, žengė paskutinė.
Tiesa, panašu, kad lietuviai mažai ko pasimokė iš savo kaimynų, nes tik nedidelė šalies dalis suskubo savo televizoriais pasirūpinti iš anksto.
Štai bendrovės SIC duomenimis, birželį analoginę televiziją žiūrėjo 21 procentas gyventojų, o per pusmetį jų skaičius sumažėjo vos penkiais procentais.
Tačiau televizijų pardavėjai džiaugiasi, kad, artėjant analoginės televizijos išjungimo datai, pirkėjai darėsi vis aktyvesni. Tad gal analoginės televizijos išjungimas nebus toks ir netikėtas?
Žurnale „IQ“ rašoma: „Kabelinės ar interaktyvios televizijos paslaugas teikiančių įmonių duomenys rodo, kad turėdami galimybę rinktis iš keliolikos ar keliasdešimties kanalų, žmonės mažiau laiko praleidžia žiūrėdami vietos televizijų kanalus ir dažniau įsijungia vieną ar kitą užsienio televizijos kanalą. Tačiau už šią galimybę reikia mokėti ir tada, jei didmiesčių gyventojai tai vertina kaip dar vieną paslaugą, mažesnių miestelių gyventojams mokamos televizijos idėja gali atrodyti kaip per didelė prabanga.“
Ir iš tiesų, atnaujinti turimą įrangą arba apskritai pirktis naują – brangoka. Tačiau mažas pajamas gaunantys rajono gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos priedėliui įsigyti.
Tiesa, Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Deimantė Oršauskaitė teigia, kad kol kas kreipėsi vos 92 asmenys.
„Priežastys, manau, įvairios – patys asmenys neaktyvūs, kiti, galbūt, laukia iki paskutinės minutės. Pastarosiosmis dienomis, vis dėlto, jaučiamas asmenų suaktyvėjimas. Daugėja tiek besiteiraujančių, tiek ir tų, kurie kreipiasi dėl paramos,“ – teigia D. Oršauskaitė.
Jos teigimu, į Savivaldybę gali kreiptis mažas pajamas gaunantys, bendrai arba vieni gyvenantys asmenys. Kompensacija skiriama, jei vidutinės pajamos, nustatytos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba gyvenančiam vienam, per mėnesį mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.
Suteikiama kompensacija yra ne didesnė kaip šimtas litų.
Norėdamas gauti kompensaciją gyventojas turi pateikti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vyresnių kaip 18 metų bendrai gyvenančių asmenų tapatybę patvirtinantį dokumentą, vaiko gimimo liudijimą, prašymą – paraišką, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymas apie pajamas, skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos pirkimą patvirtinančius dokumentus, banko sąskaitos numerį.
O gal, vis dėlto, kai kuriuos žmones labiau nei išjungiama televizija gąsdina dokumentų gausa, reikalinga šimto litų kompensacijai gauti? Tie, kas nepabūgs biurokratinių kliūčių, iki lapkričio 20 d. vis dar gali kreiptis į Savivaldybę dėl kompensacijos.
Aura Jankūnaitė
