Koks skirtumas tarp pareigos ir prievolės, jei rezultatas – tas pats?

Vasario 16-oji Širvintose, Ukmergės gatvėje.

Vargiai rastume savo būstą turintį pilietį, kuris nežinotų, jog Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarka reglamentuojama įstatymo, numatančio, jog trispalvę prie pastatų (ant stiebų, įrengtų priešais pastato fasadą), virš ar ant pastatų gyventojai turi iškelti tris kartus per metus – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją.

Vasario 16-ąją patekęs į Sodžiaus gatvę galėjai pastebėti, kad valstybės vėliavos iškėlimas kai kam nėra privalomas dalykas…

Vasario 16-ąją kaip tik pradėjome 2021-ųjų ciklą. Ir tenka pastebėti – nors karantino suvaržymai ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai lėmė, kad šią poilsio dieną nemažai gyventojų liko namuose, iškeltų vėliavų dėl to nepadaugėjo. Tądien pakako pereiti, sakykime, Širvintų gatvėmis, ir vaizdžiai matėsi, kad šią prievolę atliko vos trečdalis ar net mažiau individualių ar daugiabučių namų gyventojų. Pavyzdžiui, Širvintų miesto Upelio gatvę tarsi pratęsiančioje Širvintų kaimo Sodžiaus gatvėje vasario 16-ąją valstybės vėliava plazdėjo tik prie 6 namų, o 18 namų savininkai į nurodymą trispalvę iškelti nuo 7 iki 22 val. paprasčiausiai pažiūrėjo pro pirštus.

Pernai dairydamiesi užsiminėme apie Širvintose esančią sovietinio kolaboranto vardą turinčią Liudo Giros gatvę, kurioje kovo 11-ąją nebuvo iškelta nė vienos valstybinės vėliavos. Tik prie kelių namų vėjyje plazdeno istorinės vėliavos, kurių raudoname fone šuoliuoja baltas vytis. Apie tai, kad istorinė vėliava gali pakeisti valstybės vėliavą, Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme neužsimenama.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnis nustato administracinę atsakomybę piliečiams ir juridinių asmenų atsakingiems darbuotojams už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimą. Pažeidusiems gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims numatytas įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų. Pakartotinai pažeidus minėtą tvarką, jiems skiriama 12-16 eurų bauda.

Čia ir būtų galima baigti tradicinį pastebėjimą, jei ne mintys, kurios aplankė tą nuostabią žiemišką dieną vaikštinėjant po miestą. Pirmiausia priėjau prie išvados, kad vėliavos iškėlimą galima būtų laikyti prievole. Kaip kitaip, jei už tvarkos nesilaikymą yra numatyta administracinė atsakomybė. Anot Lietuvių kalbos žodyno, prievolė yra tai, kas privaloma, ką reikia atlikti. Jei trispalvę kelti gyventojams nebūtų privaloma, o tik leidžiama ar rekomenduojama, tai būtų galima laikyti pareiga. Pareiga, kaip aiškinama, yra subjektyvi asmens jaučiama būtinybė pasielgti, imtis veiksmų, paskatinti kitus veikti arba susilaikyti bei sulaikyti nuo to kitus.

Būtent tai, kuo dažnai įvertiname savo pilietiškumą. Pareiga galima pavadinti būtinybę pasinaudoti balsavimo teise. Nebalsavę piliečiai nėra baudžiami, kaip, pavyzdžiui, Australijoje, kur egzistuoja privalomas balsavimas, nebalsuojantiesiems gresia piniginės baudos, o tiems, kas nemoka baudų, – net ir kalėjimas. Bet balsuoti pas mus yra pilietiška, būtina.

Sovietmečio reliktas Ukmergės gatvėje, kai viena greta kitos buvo keliamos dvi vėliavos – „sąjunginė“ ir „respublikinė“. Beje, ir dabar toks vėliavų derinys nieko nenustebintų. Tik štai, žmonės neskuba…

Jei pažvelgtume gerokai atgal, tai prisimintume sovietmetį, kai per anuometines šventes (gegužės 1-ąją, gegužės 9-ąją, lapkričio 7-ąją) gyventojai keldavo vėliavas. Vieni kėlė raudonai-baltai-žalias LTSR vėliavas, kiti – raudonas TSRS vėliavas, buvo ir tokių, kurie iš karto kėlė abi. Tarybiniai aktyvistai primygtinai ragindavo per šventes savo džiaugsmą parodyti iškėlus vėliavas, bet taip darė ne visi. O ir nebuvo numatyta atsakomybė to nepadariusiems. Bent jau 1984 metais patvirtintame Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse ko nors panašaus nėra.

Tačiau tai atsirado iškovojus nepriklausomybę. 1991 metų liepos 30-ąją buvo pakeistas ir naujai išdėstytas „188 1 straipsnis“, kuris pavadintas „Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas“. Iškovojus nepriklausomybę buvo numatyta, kad „Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą piliečiams iki dviejų šimtų rublių ir baudą pareigūnams, atsakingiems už Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimą, nuo dviejų iki penkių šimtų rublių.“

Įdomu tai, kad anksčiau galiojusi būtent šio straipsnio redakcija, priimta dar 1985 metų gegužę, numatė administracinę atsakomybę už „Neteisėtus veiksmus TSRS ir Lietuvos TSR valstybinių apdovanojimų atžvilgiu“: asmens nešiojimas TSRS ordino, medalio, TSRS garbės vardo ženklo arba ordinų ir medalių kaspinų juostelių neturint į tai teisės, taip pat neteisėtas TSRS ordino, medalio, TSRS garbės vardo ženklo laikymas užtraukė įspėjimą arba baudą iki vieno šimto rublių, asmens nešiojimas Lietuvos TSR garbės vardo ženklo neturint į tai teisės, taip pat neteisėtas Lietuvos TSR garbės vardo ženklo laikymas užtraukė įspėjimą arba baudą iki penkiasdešimties rublių.

Šiandien galima suprasti tokio atsiradusio pakeitimo tikslą – norėta visomis priemonėmis įtvirtinti valstybės vėliavą kaip šalies nepriklausomybės simbolį. Jau kiek vėliau kodeksas buvo papildytas 188 18 straipsniu, numatančiu administracinę atsakomybę už komunistinių simbolių, kaip TSRS ar Lietuvos TSR vėliavos, demonstravimą.

Tačiau audringi metai jau praeityje, valstybė įžengė į ketvirtą nepriklausomybės dešimtmetį, yra Europos sąjungos narė. Šiuo metu galiojanti prievolė piliečiams iškelti valstybės vėliavą net sovietinės ideologijos ir plačiai kritikuojamos buvusios priespaudos požiūriu atrodo archajiškai. Tai, kad gyventojai masiškai nesilaiko nustatytos tvarkos ir lieka nenubausti, sumenkina ir patį įstatymą, ir struktūras, kurios turėtų kontroliuoti, kaip įstatymų laikomasi. Menkinamas ir pačios valstybės prestižas. Taip padaroma daug didesnė žala nei verčiant gyventojus kelti vėliavas tam neturint vidinio poreikio. Įstatymu įtvirtina prievole nuvertinama pati vėliava, kurią daugelis širdyje nešiojo kovų ir tremčių metais.

Gal jau pribrendo reikalas peržiūrėti kai kuriuos minėtus įstatymus ir panaikinti prievolę eiliniams piliečiams švenčių dienomis kelti valstybės vėliavas, tai palikus tiesiog kaip pareigą. Toks paminėtų įstatymų ir vėliavos iškėlimo tvarkos pakeitimas būtų daug logiškesnis, nei, sakykime, mokesčių mokėtojų pinigais buvusio Seimo nario Petro Čimbaro kurtas įstatymas, reglamentuojantis, kaip jį pavadino žurnalistai, „kada šunys turi teisę loti“.

Tik neramu: ar laisvoje valstybėje kas išdrįstų pasiūlyti tokį pakeitimą neapšauktas „kremlinu“, „vatniku“ ir mūsų nepriklausomybės priešu?

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top