Krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Šakalienė prieš kelis mėnesius suglumino ne vieną, kai vokiečių transliuotojui DW pereiškė, kad „rusų kareiviai niekada daugiau neperžengs mano valstybės sienos“.
Arba moteris per toli yra nuo karinių reikalų, arba bravūriškai mosuoja kardeliu besisupdama ant medinio arkliuko.
Jei Šakalienė turi galvoje, kad blogiausias scenarijus Lietuvai būtų tik lokalus pasišaudymas prie sienos, dar galima suprasti tokį pareiškimą. Bet karo esmė yra ta, kad priešas įsiveržia į tavo teritoriją, o neperžengus sienos to neapadarysi. Minėtas Šakalienės pareiškimas mažiausiai yra nepamatuotas.
Nebent Šakalienė svarsto galimybę tą sieną peržengti mums? Tik kaip tada paaiškinti Lietuvoje kuriamus evakuacijos scenarijus ir nuolat eskaluojamą priedangų problematiką?
Vilniaus valdžia ką tik pareiškė jau parengusi sostinės gyventojų evakuacijos planą. Nors jis bus slepiamas, esmė ta, kad gyventojams keliomis (lyg tai trimis) parinktomis kryptimis teks trauktis iš sostinės. Labai tikėtina, kad viena iš tų krypčių – į ar per Širvintų rajoną.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė dar prieš kelis mėnesius žiniasklaidai sakė, kad savivaldybininkai jau matė įvairių planų ir nelabai įsivaizduoja, kaip realiai jie būtų įgyvendinti. Sostinės planuotojų mintis aiški – atverti kelius žmonėms palikti miestą. O visa kita – kitų savivaldybių galvos skausmas.
Tik štai karas Ukrainoje parodė, kad priešui užimti didmiestį nėra taip paprasta, o jame gali būti net saugiau, nei mažame, kur vos keli raketų pataikymai sunaikina didelę dalį infrastruktūros. Skaudžiausi Ukrainos įvykiai rezgėsi sostinės prieigose, pavyzdžiui – Būčoje. Lietuvos kontekste, tai atitiktų Molėtus, Širvintas, Šalčininkus. Ir štai, sostinės planuotojai dėlioja pasiansus, kaip į pavojingesnes vietoves atsiųsti dešimtis, gal net šimtus tūkstančių vilniečių.
- Ar įsivaizduojate, kas dėtųsi rajono keliuose, kai atvyktų tokia masė žmonių? – klausė Živilė Pinskuvienė ir siūlė pagalvoti, kur juos reikėtų priimti, pamaitinti. Pagaliau, kur jie įsipiltų kuro tolesnėms kelionėms. Tokia evakuojamųjų banga tiesiog nusiaubtų mūsų degalines, prekybos centrus, po ko jau reikėtų evakuoti ir širvintiškius.
Kol civilių gyventojų evakuacijos planas yra ir bus paslaptis, sunku pasakyti, kiek jis realus ir protingas. Kaip ir neatsakysime, ar pinigai investuojami ten, kur reikėtų. Merė minėjo, kad priedangų problemoms spręsti iš Vilniaus buvo gauta apie 80 tūkst. eurų. Ką už tiek galima padaryti? Nebent nupirkti 800 sudedamųjų lovelių mūsų rajone esančioms priedangoms.
Kovą patvirtintame Širvintų rajono savivaldybės parinktų priedangų ir jų poreikio sąraše nurodyta 116 esamų priedangų. Daugiausiai žmonių – 933 – galėtų pasislėpti Širvintų sveikatos centro rūsyje, 589 – Širvintų darželio-lopšelio „Boružėlė“ rūsyje, 543 – Širvintų sporto centro rūsyje ir persirengimo kambariuose, 440 – Širvintų Jaunimo g. 18 namo rūsyje, 432 – Širvintų J. Janonio 9 namo rūsyje.
Atsižvelgiant į rajono gyventojų skaičių ir patvirtintas normas laikoma, kad Širvintų rajono savivaldybėje jų reikėtų 9281 gyventojui. Vienuolika jų dalytųsi viena sudedamąja lovele. Suprantama, neskaičiuojant tų, kurie atplauktų su srautu iš Vilniaus.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
