Jūsų kieman nukritusi kriaušė nuo kaimyno vaismedžio jau yra jūsų

Kaimynai

Atšilę orai, kelioms dienoms prakiuręs dangus pažadino augaliją. Tai čia, tai ten pasigirdęs žoliapjovių, trimerių ar grandininių pjūklų burzgimas įspėja ir apie gresiančius nesutarimus. Įsitikinimas, kad savo teritorijoje elgiuosi taip, kaip noriu, ne visada yra teisingas, kadangi žmonių veiklą reglamentuoja įvairios taisyklės ir įstatymai. Triukšmo valdymo įstatymas, Želdynų įstatymas, Želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės, Administracinių nusižengimų kodeksas – tik keli tai reglamentuojantys ir atsakomybę nustatantys dokumentai.

Gal geriau netriukšmauti jau nuo 19 valandos?

Triukšmo valdymo įstatyme reglamentuota, kokį triukšmą galima skleisti. Nustatyta, kad ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, bet ir kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, laikoma pažeidimu. Už tai gali būti skiriama 20-80 Eur bauda, o nusižengus pakartotinai – 80-300 Eur.

Sunku patikėti, ar atsiranda tokių vejos šienautojų, malkų pjovėjų, šakų genėtojų, kurie panašios veiklos imasi naktį, t. y. po 22 val. Jei taip nutinka, tai problemą gali išspręsti griežta pastaba ar skambutis bendruoju pagalbos telefonu. Bet ką daryti, jei darbai atliekami vakaro metu, t. y. nuo 19 iki 22 val.? Būtent šiuo laiku kyla daugiausia nepasitenkinimo, nes po darbų į namus grįžę savininkai nusprendžia valandėlę kitą paskirti teritorijos priežiūros darbams, ūkio reikalams. Kai vienoje gatvės pusėje stovi individualūs namai, o kitoje – daugiabučiai, prieš jų pravertus langus virkdomi trimeriai ar grandininiai pjūklai ne vienam tampa keiksmų šaltiniu.

Vakaras teisėsaugininkų vadinamas „pilkąja zona“, kai darbai galimi, tačiau triukšmo lygis ribojamas. Jei sulaukiama skundų, kad trukdoma, atsakingos institucijos privalo reaguoti ir išmatuoti triukšmo lygį. Jo įvertinimo metodika gana sudėtinga, atsižvelgiama į įvairius kriterijus, priimtas higienos normas. Ar viršytas leistinas lygis nustatoma pagal specialią formulę. Tam, kad išvengti spekuliacijų ir manipuliavimo skaičiais, žmonėms, ko gero, būtų paprasčiau vengti triukšmingų darbų ir vakaro metu. Jei jau planuojate vakare kažkiek padirbėti, galbūt būtų paprasčiau suspėti tai padaryti iki 19 val.

Pagaliau, yra ir nerašyta taisyklė, kuri padeda išvengti daugelio nemalonių situacijų: kitų atžvilgiu elkitės taip, kaip norėtumėt, jog būtų elgiamasi su jumis. Galbūt kažkas iš aplinkinių per daug jautriai reaguoja į aplinkos poveikį, tačiau šalia gyvenama ir tokių, kuriems tyla būtina. Tylos reikia ligoniams, pamainomis dirbantiems žmonėms, kurie ilsisi kitu laiku, kūdikiams.

Galite nupjauti kaimyno medžio šakas, jei trukdo jums naudotis savo žeme

Neatsitiktinai paminėjome medžių genėjimą. Aplinkinių nepasitenkinimo gali sulaukti ne tik tokie veiksmai, bet ir tai, kad jie neatliekami, kai to reikalauja aplinkybes.

Redakcija praėjusią savaitę gavo vienos Širvintų miesto Kriaušių gatvės gyventojos laišką. Ši moteris į mus kreipiasi ne pirmą kartą, esame rašę apie sudėtingus jos santykius su kaimynais. Kažką kaltinti nesinorėtų, nes absoliučiai teisių žmonių, kaip rodo gyvenimas, čia nebūna. Be kai kurių anksčiau minėtų teiginių, gyventoja šįkart rašo apie kaimynų medžius.

„Mes atsitvėrėm tvorą nuo jų, o šie prie pat tvoros pasisodinę obelį ir 2 vyšnias, kurių aukštis jau siekia iki 5 metrų aukščio. Prašau jų jau ne pirmą kartą, kad nupjautų, nes visi lapai, ataugos mano pusėj, negaliu nei mašinos pastatyti. Statau prie pat namo ant žalios vejos. Visos šiukšlės mano pusėj. Rudenį jie nieko nenuima, nei obuolių, nei trešnių, tai viskas lieka ant medžių, viskas krenta į mano pusę. Tvora apdėta akmenukais, tai visi trešnių kauliukai krenta ant akmenukų. Iš tos pusės namas apneštas purvais, kai vėjas papučia – viskas mano kieme,“ – rašo širvintiškė.

Anot jos laiško, prieš metus buvo atvažiavusi „seniūnė“, jai kaimynai pažadėjo, kad nugenės. Tačiau esą nugenėjo „porą šakelių“, medžiai ir toliau auga, o šiukšlės krenta į jos pusę. Prašymai susitvarkyti iššaukia tik konfliktus.

Kai anuomet pasodinti medžiai užauga, išsikeroja ir įsiskverbia į kaimynų teritoriją, dažnas atvejis. Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reglamentuoja, kokiais atstumai nuo sklypo ribos ir gatvės raudonosios linijos sodinami medžiai ir krūmai. Pavyzdžiui, sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau, kaip 1 metro atstumo nuo ribų, o sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio – mažiausiai 2 metrų atstumo. Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu, kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.

Taigi suprantama, kad vos už metro ar kelių metrų nuo ribos pasodintas vaismedis po keliolikos medžių tiesia šakas į kaimynų sklypą. Tada kyla konfliktai. Kas surinks į kaimyno teritoriją nukritusius lapus? Kam priklauso kitapus tvoros nukritęs obuolys? Ką daryti dėl medžio, kuris meta šešėlį ant šiltnamio? Ar galima nukapoti kieme išlindusias šaknis?

Civilinio kodekso 4.42 straipsnyje (Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius) nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.

Tačiau tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Taigi, teks argumentuoti, kad lapai krenta ant jūsų automobilio ar augančių daržovių, medis meta šešėlį ant daržo, neišlaikytas atstumas iki jūsų statinių ir pan. Jei toks medis auga kažkur sklypo kampe ir žeme naudotis netrukdo, fakto, jog šakos nusvirusios į jūsų pusę, gali ir nepakakti.

Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype. Trumpiau tariant, į jūsų pusę nukritę ar atriedėję vaisiai yra jūsų, net jei jie prisirpo ant kaimyno pusėje esančių šakų. Ta pati sąlyga galios ir arbūzo ar moliūgo vaisiui ar uogai, kuri prisirps ant jūsų pusėn nutįsusio stiebo.

Bet yra sąlyga, į kurią turėtų įsiklausyti dėl kaimynų medžių, krūmų, jų šaknų kenčiantys gretimų sklypų savininkai. Negalima pjaustyti kaimyno augalijos, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios gretimame žemės sklype, netrukdo jo naudoti. Taigi, klausimas, ar šakos ir lapai trukdo parkuoti automobilį, ar užstoja saulę, ko gero, persikeltų į teismą.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 26 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top