Į „marių“ dugną – 3 hektarai … litų

Net savaitgaliais „dunda“ žemė nuo dumblą kuopiančios technikos.

Net savaitgaliais „dunda“ žemė nuo dumblą kuopiančios technikos.

Nuo vasaros pabaigos Širvintose vykstantys tvenkinio būklės gerinimo darbai ne vieną glumina ir piktina. Jiems sunku suprasti, ar verta į tvenkinio dugno sutvarkymą investuoti milijonus, kai krante susikaupė tiek problemų, kad jų per dešimtmetį neišspręstum.

– Nesu girdėjęs, kad kur nors būtų kuopiamas dumblas iš ežerų, – paskambinęs „Širvintų kraštui“, mintimis dalijosi skaitytojas iš Kalnalaukio gatvės. – Nuo neatmenamų laikų vandens telkiniuose vyksta natūralūs gamtos procesai – uždumblėjimą skatina daugelis reiškinių, tarp jų – ir vandens augalų vešėjimas. Yra sugalvota įvairių priemonių su tuo kovoti, viena jų – vandens augalija mintančių amūrų veisimas. Manau, kad tokiu keliu ir reikėjo eiti, o tuos pinigus buvo galima panaudoti Kalnalaukio gatvės remontui, užuot „remontavus“ tvenkinio dugną.

Kitas skaitytojas, Rimantas, taip pat iš Kalanalaukio gatvės, yra įsitikinęs, kad Širvintų „marių“ būklė nebuvo prasta, kad vertėtų į tai investuoti milžiniškus pinigus. Anot jo, vargu ar žmonės pajus realią naudą, o jei ir pajus, tą naudą vargu ar atpirks tikrai milžiniškos investicijos.

– Juokas klausytis valdžios atstovų postringavimų, kad Širvintų „mariose“ nebuvo galima prasiirti pro augaliją, karštuoju metu tvyrojo pūvančių augalų ir dumblo kvapas, o žmonės dėl to jautė diskomfortą. Jei ir kildavo panašių problemų, tai eilinį kartą dėl užtvankos netvarkingo uždorio mechanizmo nuleidus vandenį, – teigė Rimantas. – Manau, buvo nueita lengviausiu keliu gauti lėšų tikrai nebūtiniems darbams, juk visi žinome, koks dėmesys Europoje skiriamas ekologijai. O štai „marių“ pakrantė ir vėl liks nesutvarkyta, nors apie tokį parengtą projektą spauda rašė gal prieš dešimtmetį.

Ieško argumentų, kaip pateisinti išlaidavimą

Nuo rugpjūčio Širvintose vykdomi mieste esančio 22 ha tvenkinio (nuo P. Cvirkos gatvės iki Totorių gatvės) akvatorijos išvalymo darbai, kurių metu planuojama nuo dumblo išvalyti labiausiai uždumblėjusią 19 ha tvenkinio dalį. Planuojamas valyti tvenkinys yra Širvintų miesto centre, valstybei priklausančioje nesuformuotoje žemėje.

Ruošiant projektą, Kaune įsikūrusi UAB „Sweco hidroprojektas“ atliko mūsų tvenkinio dumblo ir vandens kokybės tyrimus. Jais buvo nustatyta, kad bendro fosforo ir bendro azoto koncentracijos tvenkinio vandenyje neviršija nustatytų normatyvų, tad dumblo valymo idėjos autoriams neliko nieko kito, kaip ieškoti kitų valymo reikalingumo argumentų.

Štai Administracijos direktorė Elena Davidavičienė pernai vasarą tikino, kad „su augalų liekanomis bus pašalinta tvenkinio „žydėjimo problema“, neliks žolinės augalijos pertekliaus, kuris pūdamas blogina aplinkos biologinę būklę, taip pat padidės žuvų biomasė ir pagausės žuvų rūšinė įvairovė“.

Labiau tuo pasidomėjus tampa aišku, kad iš direktorės lūpų išsprūdo beveik tuščios frazės. Teigdama, kad dumblo išvalymas išspręs vandens „žydejimo“ problemą, valdininkė nebent vylėsi atrasti būdą, už kurį ją galbūt būtų galima nominuoti Nobelio premijai.

Vandens žydėjimas, arba moksliškai – eutrofikacija, yra ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Kaip šį pavasarį spaudoje ir viešojoje erdvėje tikino Aplinkos ministerijos Aplinkos būklės vertinimo departamento Vandenų būklės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Krasovskienė, dėl besiskaidančių organinių atliekų padaugėja azoto, fosforo ir kitų elementų, dėl to pradeda smarkiai augti greitai besidauginantys dumbliai ir kiti vandens augalai. Esmė ta, kad, aplinkosaugininkų nuomone, šį nesustabdomą procesą galima sumažinti tik smarkiai apribojus taršos srautus – efektyviau valyti nutekamuosius vandenis, apriboti fosfatų naudojimą skalbimo priemonėse, subalansuoti trąšų naudojimą žemės ūkyje ir pan. Ir tai apsivalymas būtų labai ilgas. Jei visas Baltijos jūros regionas staiga sustabdytų minėtą taršą, ši jūra apsivalytų tik per 20 metų.

Taigi akivaizdu, kad dumblo išvežimas vandens „žydėjimo“ nesustabdys, nes požeminėmis melioracijos sistemomis ir gruntiniais vandenimis, paskui – upeliais, pagaliau – Širvintos upe į „marias“ atitekės naujų cheminių medžiagų (azoto ir fosforo), kurios daugiausia bus išsiskyrusios iš žemės ūkyje naudojamų trąšų. Suskaičiuota, kad vienas fosforo kilogramas, patekęs į vandenį, jį „patręšia“ sukeldamas apie 0,5 tonos dumblių augimą.

Kalbant apie dugno valymą, kaip teigiama jau minėtoje Aplinkos ministerijos išplatintoje eutrofikacijos analizėje (kam įdomu, nesunkiai tai ras internete), reikia sutikti, jog būdas, kai mechaniškai pašalinamos dugno nuosėdos, galėtų būti veiksmingas mažuose ežeruose, tačiau tai daryti reikia padengiant dugną smėliu ir žvirgždu. Bėda, kad šis valymo būdas turi nemažai trūkumų, visų pirma – brangu. O svarbiausia tai, kad daugelio vandens telkinių taip tiesiog negalima valyti, nes juos papildo požeminiai šaltiniai.

Taigi klausimas, ar vertėjo kuopti Širvintų „marių“ dugno dumblą, jei, kaip teigiama „Sweco hidroprojektų“ išvadoje, bendro fosforo (0,05 mg/l) ir bendro azoto (1,87 mg/l) koncentracijos tvenkinio vandenyje neviršija nustatytų normatyvų, lieka labiau nei atviras.

Rugpjūčio 13-oji. Nuleidžiamas „marių“ vanduo priviliojo žvejų...

Rugpjūčio 13-oji. Nuleidžiamas „marių“ vanduo priviliojo žvejų...

Šypseną sukelia ir direktorės teiginys, kad, išvalius tvenkinį, padidės žuvų biomasė ir pagausės žuvų rūšinė įvairovė. Jei valdininkė manė, kad, sumažėjus žolių, atsiras daugiau vietos žuvims, kurios prieš tai dėl tų žolių „mariose“ nebesutilpo, galima tik pasijuokti. Nepamirškime, kad prieš „marių“ valymą žuvys buvo išgaudytos arba perkeltos į Beržės upelio tvenkinius. Siekiant atkurti jų išteklius, bus įgyvendintas išteklių atstatymo planas. Tačiau kiek laiko prabėgs, kol užaugs ne tik išleistas mailius, bet ir jo palikuonys?

Į dugną – beveik 3,5 mln. litų?

Išvadoje apie poveikį aplinkai teigiama, kad darbų metu turėtų būti pašalinta beveik 23 tūkst. kub. m žolinės vandens augmenijos ir apie 11 tūkst. kub. m dumblo. Tvenkinio valymo metu planuojama pašalinti apie 12 tūkst. kv. m krūmų. Beje, išvadoje nurodoma, kad į Kalnalaukio gatvę suvežtas dumblas po apsausėjimo bus gabenamas į greta tvenkinio esančius Savivaldybės panaudos pagrindais valdomus žemės sklypus (Kalnalaukio g. 43 ir Kalnalaukio g. 41, tai sklypai šalia Kalnalaukio gatvėje esančios krepšinio aikštelės ir greta „marių“ įlankos), kuriuose dumblas bus paskleidžiamas formuojant reljefą bei vėliau apsėjant daugiamečių žolių mišiniu. Iškirsti krūmai smulkinami ir paverčiami biokuru.

Šiandien žinome, kad darbų rangos konkursą laimėjo ir tvenkinį kuopia UAB „Biržų ranga“.

Įdomiausia tai, kad, viešindama atliekamus darbus, Širvintų rajono savivaldybė vengia minėti, kiek tam yra skirta ar bus panaudota lėšų. Tyli. Matyt, nejauku pripažinti, kad į upės dugną klojama išties milžiniška suma. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos užsakymu sukurtoje interneto svetainėje esparama.lt pateiktais skaičiais, projektui „Širvintų mieste esančio tvenkinio būklės gerinimas“ buvo skirta tiek lėšų, kiek ir prašyta, o būtent – 3 mln. 61 tūkst. 317 litų 19 centų. Visi šie pinigai – iš Europos Sąjungos biudžeto. Netikėti šia oficialia valstybinės institucijos informacija nėra pagrindo.

Žinia, kad į panašius projektus privaloma investuoti ir savų lėšų. Nesunkiai randame ir šiuos skaičius. Kaip 2013 metų rugpjūčio 14 dieną pateikė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainė, Širvintų rajono savivaldybėlis indėlis šiame projekte ne toks ir menkas – 350 tūkst. litų. Taigi bendra suma priartėjo prie 3,5 mln. litų, arba kaip dabar reikėtų sakyti – 1 mln. eurų. Jei šiuos tvenkinio būklės gerinimui skirtus pinigus paverstume iš apyvartos jau išimtais 1 lito vertės banknotais, jais nuklotume net 30 tūkst. kv. m, t. y. – 3 ha Širvintų „marių“ dugno.

Ir kaip čia nesutiksi su skaitytojo nuomone, jog bent jau savus pinigus valdžia geriau būtų panaudojusi Kalnalaukio gatvės, kurią galima laikyti paminklu Širvintų valdantiesiems, remontui. Beje, minėtieji 3 ha – tai net penki kilometrai 6 m pločio gatvės…

Gintaras Bielskis
Juozo M. nuotrauka

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

7 Atsakymai į “Į „marių“ dugną – 3 hektarai … litų”

  1. protas parašė:

    galetu uzseti zole, turetume grazu stadiona, o pasiturksti galima ir griuvanciame baseine.

  2. Šuva parašė:

    O kokio jūs bulvaro norite? Tai juk gatvės pavadinimas toks: kalnai, laukai…

  3. .... parašė:

    Kalnalaukio gatvės būklė tik „gerėja“ važinėjant marias tvarkančiai technikai…

  4. voltas parašė:

    Kad valoma,puiku,o nuomniu visada bus įvairių.su kritikais sutiku tik dėl Kalnalaukio g.

  5. Širvintiškis parašė:

    Iš centrinės užtvankos dalies vientisas dumblas išvežamas. Darbas didžiulis, tačiau visą tai darosi beprasmiška, kai matai arčiau kranto (pvz. prie neveikiančių fontanų) techniką užkasinėjant savo vėžėse stiklus, šiferius, plastiką ir t.t. Deja tas gėris kaušu dailiai „užglostytas“ liks po vandeniu. O gal dar pasikeis planai?

  6. uztvanka parašė:

    Straipsny nėra informacjos apie užtvankos remonta. Juk ji pagrindinė kaltininkė,dėl nuleisto vandens>? Juk ją taip pat renovuos kažkiek? O kaip ta hidroelektrinė? Girdėjau kalbų, kad Širvintų savivaldybė su jeis teisiasi, dėl dalies pinigų kompensacijos?Bielski, c’mon atlik normalų žurnalitinį tyrimą, užuot nuotrūpas rašęs.

  7. xxx parašė:

    Koks sunkus ir nedėkingas vadovų darbas.Jie taip stengiasi dėl žmonių ,viską daro nesavanaudiškai,galvodami tik apie gyventojų gerovę ir miestelio grožį ir sveiką aplinką,o lieka nesuprasti ir neįvertinti.

Comments are closed.

scroll to top