Lietuvoje vykdomi vėjo parkų projektai ne tik padeda mažinti taršą ir skatinti atsinaujinančią energetiką, bet ir atneša finansinę naudą vietos bendruomenėms. Pagal naują teisės aktą, kuris įsigaliojo 2023 metais, vėjo parkų vystytojai privalo dalį savo pajamų skirti vietos bendruomenėms. Spaudoje jau ne kartą buvo rašyta apie EVECON planus įrengti 216 MW galios vėjo parką Širvintų rajone. Kol visuomenėje netyla diskusijos, kas geriau – energetinė nepriklausomybė ar karvių sveikata, šį kartą noriu pažvelgti į naudą, kurią galima lengvai prarasti atsisakius vystytojų siūlomo projekto.
Pinigai iš vėjo
Vėjų jėgainių statyba – sudėtingas, ilgas procesas, kuriame daug, be galo daug dedamųjų. Tačiau vienas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių vėjo elektrinių statybą, yra LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Šiame įstatyme (13 str. – aut. past.) įtvirtinta nuostata, jog gamintojai, gaminantys elektrą vėjo elektrinėse, kasmet privalo sumokėti0,0010 euro už 1 kWhpagamintos elektros energijos. Širvintose projektuojamos vėjo elektrinės (30 vnt. po 7,2 MW) vidutiniškai kasmet pagamins756000MWh energijos, todėl akylesnis skaitytojas tuojau paskaičiuos, jog Širvintų vėjo parkas kasmet valstybės biudžetą papildys 756 000 EUR! Suprasdamas, jog ne visi gerai skaičiuojame atmintinai, toliau pateikiu skaičiavimą, kaip gautas atsakymas: 7,2 MW (tiek yra vienos elektrinės galia) * 30 vnt. elektrinių * 3500 MWh (tiek vidutiniškai elektros pagamina viena vėjo elektrinė) gauname 756000 MW. Šį skaičių konvertavus į kWh ir padauginus iš 0,0010 EUR ir gauname bendruomenės mokestį.Atsiradus elektros tinkle papildomam pralaidumui, parko galia gali išaugti nuo 216 MW iki 300 MW, tuomet kasmet valstybės biudžetas pasipildytų net 1,03 mln. EUR!
Suprantama, galikilti klausimas – o kas man iš to? Ogi tai, joggamintojo sumokėtas mokestis yra paskirstomas: 15 proc. skiriant tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo elektrinės, o 85 proc. – bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms projektus 15 km spinduliu apie elektrines, kuriuos įgyvendinus bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams.
Skeptikams liūdnos žinios, nes įstatymą papildo Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms lėšų administravimo tvarkos aprašas, kuris aiškiai ir tiksliai nurodo, kaip yra skirstomi iš elektros gamybos surinkti pinigai, o už aprašo vykdymą yra paskirta atsakinga ir Lietuvoje gerą vardą turinti Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Kokia nauda bendruomenėms?
Peršasi išvadą, jog vėjo parką greta namų turėti ne tik verta dėl tiesiogiai mažesnės elektros kainos (apie tai parašysiu kitą kartą), bet ir apsimoka, kadangi bendruomenės gali lengvai gauti finansavimąsavo poreikiams. Vienintelis ribojimas – fantazija, ką daryti su pinigais. O lėšos gali būti naudojamos labai įvairiai – infrastruktūros gerinimui, viešųjų paslaugų plėtrai, kultūros ir sporto renginių organizavimui bei kitoms reikmėms. Tai gali apimti mokyklų ir darželių renovaciją, naujų viešųjų erdvių kūrimą, sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą ir kitus svarbius projektus. Kasmet. O kur dar inovacijos! Todėl gal laikas Širvintų gyventojams turėti bendruomenių šaldytuvą ar bendruomeninį daržą su edukacijomis? Galimybių yra daug, svarbu žinoti savo teises ir jomis naudotis.
Tikiu, jog investicijos, kurios tiesiogiai priklauso gyvenantiems greta vėjo parkų, gali pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti vietos iniciatyvas ir stiprinti bendruomenės ryšius. Norisi tikėti, jog vietos gyventojai jausis labiau įsitraukę į energetikos projektus, matydami tiesioginę naudą savo kasdieniniame gyvenime, ir pradėti projektai nesustos,o atneš naudos visuomenei.
Mindaugas Gudelis
Užs. Nr. 104
