Bitininkų pokalbiai sukosi apie bites.
Praėjusių metų pabaigoje vyko rajono bitininkų draugijos susirinkimas. Įžanginiame žodyje draugijos pirmininkas Aleksandras Masiulionis gausiai susirinkusiems bitininkams perskaitė fotografo, publicisto, žinomo gamtos vertybių puoselėtojo ir propaguotojo Selemono Paltanavičiaus ištrauką iš kūrinio apie bičių deivę Austėją ir medaus ir bičių dievą Bubilą. Tylos minute buvo pagerbti anapilin išėję draugijos nariai. Vyko naujų narių priėmimas. Kiekvienas turėjo prisistatyti, papasakoti, kuo jis gali būti naudingas draugijai ir ko iš jos tikisi.
Nauda, įstojus į draugiją, akivaizdi. Draugijos nariai lengvatinėmis sąlygomis ir pigiau gali įsigyti vaistų nuo bičių erkių varroa. Nuo 2011 metų iki 2013 metų Lietuvos bitininkai kasmet gauna daugiau nei 300 tūkstančių eurų ES paramą. Kad gautų reikiamą kiekį vaistų, kiekvienas bitininkas turi deklaruoti visas savo bičių šeimas. Daugelio bitininkų nuomone, bičių atsparumą galima padidinti ne tik tobulinant vaistus, tačiau visų pirma mažinant pesticidų ir biocidų naudojimą. Sunku kovoti su žemvaldžių savivale. Pavyzdžiui, rapsų žydėjimo metu pastebėta, kad ženkliai sumažėja bičių skaičius. Kodėl? Ūkininkai dienos metu vasarinius rapsus purškia kontaktiniais insekticidais… Labai svarbu, kad insekticidų naudojimas būtų saugus bitėms. Dar geriau, – prieš purškiant reikėtų įspėti bitininkus. Tačiau daugelis ūkininkų spjauna į bites ir žiūri tik savo naudos. Su tokiu požiūriu kovoti sunku… Vargsta bitininkai, kuriems likimas skyrė negerą kaimynystę. Dažniausiai jie lieka vieni su savo bėda. Suprantama, jog geriausia išeitis – geranoriškas ūkininkų ir bitininkų sugyvenimas. Vis dėlto, reikėtų paraginti ūkininkus, kad jie laikytųsi įstatymų. Pasak vieno patyrusio bitininko, bitės žūva tikrai ne nuo kokios nors atsiradusios neatpažintos ligos, o nuo ūkininkų, naudojančių chemikalus, neatsakingumo, nuo mūsų valdininkijos neveiklumo. Argi taip sunku perspėti aplinkinius kaimynus, kada purkši, kad šie uždarytų avilių landas? Argi negalima to daryti vakare, kai bitės jau aviliuose?..
Remigijus Bonikatas
